Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

Paieškos rezultatai

Ieškota: 813-822 Rasta: 10

813 Bažnyčia yra viena, nes jos šaltinis vienas: „ukščiausias šio slėpinio pavyzdys ir pradas yra vieno Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vienybė asmenų Trejybėje.“267 Bažnyčia yra viena, nes jos Steigėjas vienas: „Pats įsikūnijęs Sūnus [...] savo kryžiumi visus žmones sutaikino su Dievu, atstatydamas visų vienybę vienoje tautoje ir viename kūne.“268 Bažnyčia yra viena, nes viena jos „siela“: „Gyvenanti tikinčiuosiuose, pripildanti ir valdanti visą Bažnyčią Šventoji Dvasia kuria nuostabų tikinčiųjų bendravimą ir artimai visus suvienija Kristuje, nes ji yra Bažnyčios vienybės pagrindas.“269 Tad Bažnyčios esmė yra būti vienai:

O slėpiningasis stebukle! Vienas tėra visatos Tėvas, vienas joje Žodis ir viena taip pat Šventoji Dvasia, ta pati visur. Viena vienintelė tėra nekaltoji Motina, kurią mielai vadinu Bažnyčia.270

814 Nuo pat pradžių ta viena Bažnyčia vis dėlto pasirodė esanti labai įvairi; ta įvairovė atsiranda dėl to, kad Dievo dovanos įvairios, o jas gaunančių asmenų – daugybė. Dievo tautos vienybėn suburtos įvairiausios tautos ir kultūros. Bažnyčios nariai yra gavę skirtingų dovanų, turi skirtingas pareigas, jų gyvenimo sąlygos ir būdai nevienodi; „todėl ir bažnytinėje bendrijoje teisėtai egzistuoja dalinės Bažnyčios, turinčios savo tradicijas“.271 Ši labai turtinga įvairovė neprieštarauja Bažnyčios vienybei. Vis dėlto nuodėmė ir jos padarinių našta nuolat kelia grėsmę šiai vienybės dovanai. Tad ir apaštalas turi raginti: „uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais“ (Ef 4, 3).

815 Kokie yra tie vienybės ryšiai? „Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kol 3, 14). Tačiau keliaujančios Bažnyčios vienybę laiduoja ir regimi bendrumo ryšiai:

to paties, apaštalų perduoto tikėjimo išpažinimas;

— bendras dieviškosios liturgijos, ypač sakramentų, šventimas;

— brolišką Dievo šeimos sutarimą išlaikanti apaštalų įpėdinystė, perduodama Šventimų (Kunigystės) sakramentu.272

816 „Tai vienatinė Kristaus Bažnyčia. [...] Ją mūsų Atpirkėjas prisikėlęs perdavė ganyti Petrui; jam ir kitiems apaštalams pavedė ją skleisti ir valdyti. [...] Toji Bažnyčia, šiame pasaulyje įsteigta ir sutvarkyta kaip bendruomenė, laikosi (subsistit in) Katalikų Bažnyčioje, valdomoje Petro įpėdinio ir bendrystėje su juo esančių vyskupų.“273

Vatikano II Susirinkimo dekretas apie ekumenizmą aiškina: „tik per vienintelę visuotinę ir katalikišką Kristaus Bažnyčią, kuri yra bendroji pagalba išganymui, galima pasiekti visą išganymo priemonių pilnatvę. Juk tikime, kad Viešpats visas Naujosios Sandoros gėrybes pavedė tik Petro vadovaujamai apaštalų kolegijai, idant sudarytų žemėje vieną Kristaus kūną, į kurį turėtų visiškai įsijungti visi kokiu nors būdu jau priklausantys Dievo tautai.“274

817 Deja, „vienoje ir vienatinėje Dievo Bažnyčioje jau nuo pat pradžių buvo skilimų; apaštalas laiko juos smerktinais ir griežtai peikia. O vėlesniais amžiais kilo didesnių nesutarimų, ir gana didelės bendruomenės atsiskyrė nuo visiškos bendrystės su Katalikų Bažnyčia, kartais – ne be abiejų pusių kaltės“.275 Kristaus Kūno vienybę pažeidžiantys skilimai (erezijos, apostazijos ir schizmos)276 neįvyksta be žmonių nuodėmių:

Kur nuodėmė, ten skirtumai, ten schizmos, erezijos, nesutarimai. Kur dora, ten sutarimas, vienybė, ir dėl to visi tikintieji būdavo vienas kūnas ir viena siela.277

818 Tų žmonių, kurie dabar gimsta dėl tokių skilimų atsiradusiose bendruomenėse ir „persiima jose gyvuojančiu Kristaus tikėjimu, atsiskyrimo nuodėme kaltinti negalima; juos Katalikų Bažnyčia apglėbia broliška pagarba ir meile. [...] Per krikštą išteisinti tikėjimu, jie yra įjungti į Kristų, todėl jie teisėtai vadinasi krikščionimis, o Katalikų Bažnyčios sūnūs pagrįstai pripažįsta juos savo broliais Viešpatyje“.278

819 Be to, „esama gausių šventumo ir tiesos elementų“279 už regimųjų Katalikų Bažnyčios ribų; tai „užrašytasis Dievo žodis, malonės gyvenimas, tikėjimas, viltis ir meilė, kitos vidinės Šventosios Dvasios dovanos ir kiti regimieji sandai“.280 Kristaus Dvasia naudojasi tomis Bažnyčiomis bei bažnytinėmis bendruomenėmis kaip išganymo įrankiais, kurių galia išplaukia iš Katalikų Bažnyčiai patikėtos Kristaus malonės ir tiesos pilnatvės. Visos tos gėrybės yra iš Kristaus, veda į Jį281 ir savaime kreipia į „visuotinę vienybę“.282

820 „Bažnyčios vienybę [...] Kristus jai suteikė nuo pat pradžių. Tikime, kad ta vienybė neprarandamai egzistuoja Katalikų Bažnyčioje, ir viliamės, jog ji diena po dienos augs iki pasaulio pabaigos.“283 Kristus nuolat teikia savo Bažnyčiai vienybės dovaną, bet Bažnyčia privalo nuolat melstis ir darbuotis, kad išlaikytų, stiprintų ir tobulintų tą Kristaus norėtą jos vienybę. Dėl to ir pats Jėzus savo kančios valandą meldė ir nesiliauja meldęs Tėvą vienybės savo mokiniams: „... tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21). Troškimas susigrąžinti visų krikščionių vienybę yra Kristaus dovana ir Šventosios Dvasios raginimas.284

821 Norint deramai atsiliepti į tą raginimą, reikia:

— nuolatinio Bažnyčios atsinaujinimo vis didesne ištikimybe savo pašaukimui. Tas atsinaujinimas teikia jėgų siekti vienybės;285

širdies atsivertimo, „stengiantis kuo tyriau gyventi Evangelija“,286 nes narių neištikimybė Kristaus dovanai yra jų susiskaldymo priežastis;

bendros maldos, nes „širdies atsivertimą ir gyvenimo šventumą, lydimą privačių ir viešų maldų už krikščionių vienybę, reikia laikyti tarsi viso ekumeninio sąjūdžio siela ir pagrįstai galima vadinti dvasiniu ekumenizmu“;287

broliško abipusio pažinimo;288

— tikinčiųjų ir ypač kunigų ekumeninio parengimo;289

dialogo tarp teologų ir įvairioms Bažnyčioms bei bendruomenėms priklausančių krikščionių susitikimų;290

— visų krikščionių bendradarbiavimo įvairiose tarnavimo žmonėms srityse.291

822 „Vienybės atkūrimas yra visos Bažnyčios, tiek tikinčiųjų, tiek ganytojų, rūpestis.“292 Tačiau taip pat reikia neužmiršti, „jog šis šventas siekimas sujungti visus krikščionis į vienos vienatinės Kristaus Bažnyčios vienybę viršija žmogaus jėgas ir sugebėjimus“. Todėl visą savo viltį sudedame „į Kristaus maldą už Bažnyčią, į Tėvo meilę mums ir į Šventosios Dvasios galią“.293

 

KBK nuorodos
KBK išnašos

267Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 2: AAS 57 (1965) 92.

268Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 78: AAS 58 (1966) 1101.

269Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 2: AAS 57 (1965) 91.

270Klemensas Aleksandrietis, Paedagogus 1, 6, 42: GCS 12, 115 (PG 8, 300).

271Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 13: AAS 57 (1965) 18.

272Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 2: AAS 57 (1965) 91–92; Idem, Dogm. konst. Lumen gentium, 14: AAS 57 (1965) 18–19; KTK kan. 205.

273Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 8: AAS 57 (1965) 11–12.

274Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 3: AAS 57 (1965) 94.

275Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 3: AAS 57 (1965) 92–93.

276Plg. KTK kan. 751.

277Origenas, In Ezechielem homilia 9, 1: SC 352, 296 (PG 13, 732).

278Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 3: AAS 57 (1965) 93.

279Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 8: AAS 57 (1965) 12.

280Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 3: AAS 57 (1965) 93; plg. Idem, Dogm. konst. Lumen gentium, 15: AAS 57 (1965) 19.

281Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 3: AAS 57 (1965) 93.

282Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 8: AAS 57 (1965) 12.

283Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 4: AAS 57 (1965) 95.

284Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 1: AAS 57 (1965) 90–91.

285Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 6: AAS 57 (1965) 96–97.

286Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 7: AAS 57 (1965) 97.

287Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 8: AAS 57 (1965) 98.

288Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 9: AAS 57 (1965) 98.

289Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 10: AAS 57 (1965) 99.

290Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 4: AAS 57 (1965) 94; Ibid., 9: AAS 57 (1965) 98; Ibid., 11: AAS 57 (1965) 99.

291Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 12: AAS 57 (1965) 99–100.

292Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 5: AAS 57 (1965) 96.

293Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Unitatis redintegratio, 24: AAS 57 (1965) 107.