Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

Penktas įsakymas: Nežudyk

466.  Kodėl gerbtina žmogaus gyvybė?

2258-22622318-2320Todėl, kad ji šventa. Nuo pat pradžių ji susijusi su Dievo kuriamąja galia ir visada išlaiko ypatingą santykį su savo Kūrėju – vieninteliu savo tikslu. Niekam neleistina tiesiogiai naikinti nekaltą žmogiškąją būtybę, nes tai iš pagrindų prieštarauja asmens kilnumui ir Kūrėjo šventumui. „Nežudyk nekalto ir doro žmogaus“ (Iš 23, 7).

467.  Kodėl šiai nuostatai neprieštarauja asmenų ir visuomenės būtinoji gintis?

2263-2265Todėl, kad būtinosios ginties atveju apsisprendžiama gintis ir pabrėžiama teisė į savo ar kito gyvybę, o ne apsisprendimas žudyti. Asmeniui, atsakingam už kito gyvybę, būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga. Tačiau panaudojama prievarta neturėtų būti didesnė už būtiną.

468.  Kam reikalinga bausmė?

2266Teisėtos viešosios valdžios skiriama bausme siekiama atitaisyti nusižengimu padarytą netvarką, ginti viešąją tvarką ir žmonių saugumą, prisidėti prie kaltininko pasitaisymo.

469.  Kokią bausmę galima skirti?

2267Skiriama bausmė turi būti proporcinga nusikaltimo sunkumui. Šiandien, atsižvelgiant į valstybės turimas galimybes užkirsti kelią nusikaltimui kaltininką nukenksminant, besąlygiška mirties bausmės būtinybė „labai reta“, jos „praktiškai gal ir nebebūna“ (Evangelium vitae). Kai pakanka nekruvinų priemonių, valdžia tomis priemonėmis ir turėtų apsiriboti, nes jos geriau atitinka konkrečias bendrojo gėrio sąlygas, labiau dera su žmogaus asmens orumu ir iš kaltininko galutinai neatima galimybės pasitaisyti.

470.  Kas draudžiama penktu įsakymu?

2268-22832321-2326

Kaip esmingai priešingi moraliniam įstatymui, penktu įsakymu draudžiami šie dalykai:

tiesioginė ir tyčinė žmogžudystė bei bendrininkavimas joje;

tiesioginis abortas, siektas kaip tikslas ar priemonė, taip pat bendrininkavimas jame, užtraukiantys ekskomuniką, nes žmogaus neliečiamybė absoliučiai gerbtina ir saugotina nuo pat jo pradėjimo;

tiesioginė eutanazija, per kurią veiksmu arba tyčiniu neveiklumu nutraukiama gyvybė neįgaliesiems, ligoniams ar mirštantiesiems;

savižudybė ir savanoriškas bendrininkavimas joje kaip sunkus nusižengimas teisingai Dievo, savo paties ir artimo meilei; atsakomybę už ją gali didinti keliamas papiktinimas ir mažinti psichikos sutrikimai arba didelė baimė.

471.  Kokios medicinos procedūros priimtinos, mirtį pripažinus neišvengiama?

2278-2279Įprastinės ligonio slaugos teisėtai nutraukti negalima. Priešingai, teisėta vartoti skausmo malšinimo priemones, kuriomis nesiekiama numarinti, ir atsisakyti „užsispyrėliškosios terapijos“, t. y. neproporcingų medicinos procedūrų taikymo be pagrįstos teigiamo rezultato vilties.

472.  Kodėl visuomenė privalo ginti kiekvieną embrioną?

2273-2274Neatimama kiekvieno individualaus žmogaus teisė į gyvybę nuo pat pradėjimo yra pilietinės visuomenės ir jos teisėkūros esminis dėmuo. Valstybei savo galia netarnaujant visų ir pirmiausia silpniausiųjų, tarp jų ir negimusiųjų, teisėms, griaunami patys teisinės valstybės pamatai.

473.  Kaip išvengiama papiktinimo?

2284-2287Papiktinimo, t. y. kitų skatinimo daryti bloga, išvengiama gerbiant asmens sielą ir kūną. Kas sąmoningai paskatina kitą sunkiai nusidėti, tas sunkiai nusikalsta.

474.  Kokių pareigų turime kūnui?

2288-2291Turime protingai rūpintis savo ir kitų fizine sveikata, tačiau vengti kūno kulto ir bet kokių perlenkimų. Be to, būtina vengti didelę žalą žmogaus sveikatai ir gyvybei darančių kvaišalų vartojimo, piktnaudžiavimo maistu, alkoholiu, tabaku ir vaistais.

475.  Kada moksliniai, medicininiai ar psichologiniai eksperimentai su atskirais žmonėmis ar jų grupėmis yra morališkai teisėti?

2292-2295Jie yra morališkai teisėti, kai patarnauja visam asmens ar visuomenės gėriui ir nekelia neproporcingos grėsmės apie tai tinkamai informuotų ir tam pritarusių subjektų gyvybei ir fizinei bei psichinei sveikatai.

476.  Ar priimtina prieš mirtį ir po jos transplantuoti ir dovanoti organus?

2296Organų transplantavimas morališkai priimtinas, jei su tuo sutinka donoras ir tai nėra jam per daug pavojinga. Prieš kilniai dovanojant organus po mirties, būtina galutinai įsitikinti, jog donoras tikrai miręs.

477.  Kas yra priešinga žmogaus kūno neliečiamybei?

2297-2298Tai žmonių grobimas ir ėmimas įkaitais, terorizmas, kankinimas, prievarta, tiesioginis sterilizavimas. Amputavimas ir žmogaus luošinimas morališkai priimtini tik tada, kai tai būtina jo terapijai.

478.  Kaip dera rūpintis mirštančiaisiais?

2299Mirštantieji turi teisę oriai gyventi iki paskutinių žemiškojo gyvenimo akimirkų, pirmiausia palaikomi maldos ir sakramentų, rengiančių juos susitikti su gyvuoju Dievu.

479.  Kaip reikia elgtis su mirusiųjų kūnais?

2300-2301Su mirusiųjų kūnais reikia elgtis pagarbiai ir su meile. Juos galima kremuoti, jei tuo neužginčijamas tikėjimas kūno prisikėlimu.

480.  Kokio požiūrio į taiką Viešpats reikalauja iš kiekvieno žmogaus?

2302-2303Skelbdamas: „Palaiminti taikdariai“ (Mt 5, 9), Viešpats reikalauja širdies ramybės ir kaip amoralų smerkia pyktį, kuris yra keršto troškimas dėl patirto blogio, ir neapykantą, skatinančią linkėti bloga artimui. Tokia laikysena, jei ji valinga ir sąmoninga labai svarbiuose dalykuose, sunkiai nusidedama meilei.

481.  Kas yra taika pasaulyje?

2304-2305Taika pasaulyje, kurios reikalauja pagarba žmogaus gyvybei ir jos puoselėjimas, yra ne vien karo nebuvimas ar priešingų jėgų pusiausvyra, bet „tvarkos ramybė“ (šv. Augustinas), „teisumo vaisius“ (Iz 32, 17) ir meilės padarinys. Žemiškoji taika yra Kristaus ramybės atvaizdas ir vaisius.

482.  Ko reikia taikai pasaulyje?

23042307-2308Jai reikalingas nešališkas asmens gėrybių paskirstymas ir apsauga, laisvas žmonių tarpusavio bendravimas, pagarba asmenų ir tautų orumui, uolus teisingumo ir brolybės puoselėjimas.

483.  Kada morališkai priimtinas karinių pajėgų panaudojimas?

2307-2310Karinių pajėgų panaudojimas morališkai pateisinamas vienu metu esant šioms sąlygoms: patirta žala tikrai sunki ir ilgalaikė; visos taikios alternatyvos neveiksmingos; sėkmės galimybė pagrįsta; atsižvelgiant į šiuolaikinių naikinimo priemonių galią, išvengiama didesnės žalos.

484.  Kas, gresiant karui, turi tiksliai įvertinti šias sąlygas?

2309Apie tai turi protingai spręsti valstybių vadovai, taip pat turintys teisę įpareigoti piliečius ginti valstybę, išlaikant asmens teisę dėl sąžinės priekaištų tarnybą žmonių bendruomenei atlikti kitokia forma.

485.  Ko moraliniu įstatymu reikalaujama karo atveju?

2312-23142328Moralinis įstatymas galioja visada, net karo atveju. Juo reikalaujama humaniškai elgtis su civiliais gyventojais, sužeistais kariais ir karo belaisviais. Tautų teisei sąmoningai prieštaraujantys veiksmai ir juos įsakantys potvarkiai yra nusikaltimai, nepateisinami aklu klusnumu. Masinis griovimas, taip pat tautos ar etninės mažumos naikinimas smerktini kaip sunkiausios nuodėmės; moralė įpareigoja priešintis tai įsakantiems potvarkiams.

486.  Kas darytina norint išvengti karo?

2315-23172327-2330Dėl karo sukeliamų blogybių ir neteisybių reikia daryti visa, kas tik protingai įmanoma, kad bet kokia kaina būtų galima jo išvengti. Ypač reikia vengti teisėtos valdžios nereglamentuoto ginklų kaupimo ir prekybos, neteisingumo, pirmiausia – ekonominio ir socialinio, etninės ir religinės diskriminacijos, pavydo, nepasitikėjimo, puikybės ir keršto dvasios. Visa, kas daroma tokiai ir kitokiai netvarkai įveikti, padeda kurti taiką ir išvengti karo.