185-188192197Tai aiškios formulės, dar vadinamos Tikėjimo išpažinimais, arba Credo. Jais Bažnyčia nuo pat pradžių glaustai išreiškė ir perdavė savo tikėjimą normatyvia ir visiems tikintiesiems bendra kalba.
34. Kokie Tikėjimo simboliai yra seniausi?
189-191Seniausi yra Krikšto simboliai. Kadangi Krikštas teikiamas „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), išpažįstamosios tikėjimo tiesos čia išdėstytos pagal jų ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.
35. Kokie Tikėjimo simboliai yra svarbiausi?
193-195Tai Apaštalų simbolis, kuris yra senovinis Romos Bažnyčios Krikšto simbolis, ir Nikėjos–Konstantinopolio simbolis, pirmųjų visuotinių Susirinkimų Nikėjoje (325) ir Konstantinopolyje (381) vaisius, dar ir šiandien bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.
KBK nuorodos
33.
185 Kas sako „tikiu“, sako: „Pritariu tam, ką mes tikime.“
Tikėjimo bendrumui reikalinga bendra tikėjimo kalba, visiems privaloma ir visus vienijanti tuo pačiu tikėjimo išpažinimu.
186
Nuo pat pradžios apaštališkoji Bažnyčia išreikšdavo ir perduodavo savo tikėjimą trumpomis, visiems privalomomis formulėmis. Tačiau labai greitai Bažnyčia nusprendė visą savo tikėjimo esmę sutelkti į organiškas ir darnias santraukas, skirtas pirmiausia besirengiantiems Krikštui:
Ši tikėjimo santrauka nėra sudaryta pagal žmonių nuomones; iš viso Šventojo Rašto buvo išrinkta tai, kas svarbiausia, kad būtų pateiktas vieningas tikėjimo mokymas. Kaip mažame garstyčios grūdelyje jau slypi daugybė jos šakų, taip ir nedaugely tos tikėjimo santraukos žodžių sukauptas visas Senojo ir Naujojo Testamento religinis pažinimas.
187 Tokios tikėjimo santraukos vadinamos „tikėjimo išpažinimais“, nes jos glaustai išreiškia krikščionių išpažįstamą tikėjimą. Jos vadinamos „Credo“ („Tikiu“), nes paprastai prasideda tuo lotyniškuoju žodžiu. Jas vadina ir „Tikėjimo simboliais“.
188 Graikiškas žodis symbolon reiškė perlaužto daikto (pvz., antspaudo) pusę, kuri buvo laikoma atpažinimo ženklu. Daikto šukės būdavo pridedamos viena prie kitos, norint nustatyti jo pateikėją. Tad Tikėjimo simbolis yra tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas. Vėliau symbolon reiškė santrauką, rinkinį, apžvalgą. „Tikėjimo simbolis“ yra pagrindinių tikėjimo tiesų rinkinys. Vadinasi, jis yra katechezės išeities taškas ir pagrindinis jos tekstas.
192 Amžiams bėgant, yra buvę daug tikėjimo išpažinimų, arba simbolių, atsiliepiančių į atskirų epochų poreikius; tai įvairių apaštalinių ir senovinių Bažnyčių tikėjimo simboliai, „Quicumque“ – vadinamasis šv. Atanazo tikėjimo simbolis, kai kurių Sinodų ir Susirinkimų – Toledo, Laterano, Lijono, Tridento, arba atskirų popiežių tikėjimo išpažinimai, pvz., „Fides Damasi“ arba Pauliaus VI (1968) „Dievo tautos Credo“.
197
Gyvenimą teikiantį mūsų Tikėjimo simbolį priimkime kaip savo Krikšto dieną, kai visas mūsų gyvenimas buvo patikėtas „mokslo pavyzdžiui“ (Rom 6, 17). Kalbėti „Credo“ tikint reiškia bendrauti su Dievu: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Tai reiškia taip pat bendrauti ir su visa Bažnyčia, kuri mums perduoda tikėjimą ir kurios prieglobstyje mes tikime:
Tas Tikėjimo simbolis yra dvasinis antspaudas, mūsų širdies mąstymas ir nuolatinė apsauga, jis iš tikrųjų yra mūsų sielos lobis.
189
Pirmą kartą „tikėjimas išpažįstamas“ Krikšto metu. Tad „Tikėjimo simbolis“ pirmiausia yra Krikšto simbolis. Kadangi krikštijama „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), Krikšto metu išpažįstamos tiesos yra išdėstytos pagal jų ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.
190 Tad Tikėjimo simbolis padalytas į tris dalis: „Iš pradžių minimas pirmasis dieviškosios prigimties Asmuo ir nuostabus kūrimo darbas; paskui antrasis Asmuo ir žmonių Atpirkimo slėpinys; pagaliau trečiasis Asmuo, mūsų pašventinimo šaltinis ir pradžia.“ Tai „trys mūsų (Krikšto) antspaudo dalys“.
191 Tos trys dalys „skirtingos, nors tarpusavyje susijusios. Pagal Bažnyčios tėvų dažnai naudotą palyginimą, jas vadiname articulos [nariais; straipsniais]. Mat kaip kūnas sudarytas iš narių, taip ir šiame tikėjimo išpažinime dera ir teisinga articulum vadinti kiekvieną sakinį, kurį mums privalu tikėti aiškiai apibrėžtą ir atskirtą nuo kito.“ Pagal senąją, šv. Ambraziejaus paliudytą tradiciją buvo įprasta Credo skirstyti į dvylika
articulos, apaštalų skaičiumi simbolizuojančių visą jų tikėjimą.
193
Nė vienas atskirų Bažnyčios gyvenimo etapų Tikėjimo simbolis negali būti laikomas pasenusiu ar nebenaudingu. Jie per įvairias jų santraukas padeda mums šiandien pažinti ir geriau suprasti visų laikų tikėjimą.
Bažnyčios gyvenimui ypač svarbūs du tikėjimo simboliai:
194
Apaštalų tikėjimo simbolis, šitaip vadinamas dėl to, kad pagrįstai laikomas tikslia apaštalų tikėjimo santrauka. Tai senovinis Romos Bažnyčios Krikšto tikėjimo simbolis. Jo autoritetas yra didžiulis, nes „tai Tikėjimo simbolis, kurį saugo Romos Bažnyčia, – toji, kurioje sostą turėjo Petras, pirmasis tarp apaštalų, ir į kurią jis atnešė bendrą visų įsitikinimą“.
195
Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo simbolio autoritetas kyla iš to, kad jis yra dviejų pirmųjų visuotinių Susirinkimų (325 ir 381 m.) vaisius. Dar ir šiandien jis yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.
