Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

3 skirsnis. Maldos vadovai

„Liudytojų debesis“

2683S-564Y-482Y-497Liudytojai, kurie pirma mūsų nuėjo į dangaus karalystę,30 ypač tie, kuriuos Bažnyčia pripažino „šventaisiais“, dalyvauja gyvoje maldos tradicijoje savo gyvenimo pavyzdžiu, paliktais raštais ir savo šiandiene malda. Jie kontempliuoja Dievą, Jį šlovina ir nepaliauja rūpinęsi žemėje paliktais žmonėmis. Jiems, įėjusiems į savo Mokytojo „džiaugsmą“, yra pavesti „dideli dalykai“31. Savo užtarimu jie iškiliausiai tarnauja Dievo planui. Mes galime ir turime jų prašyti, kad užtartų mus ir visą pasaulį.

2684S-564Y-497Per Bažnyčių istoriją šventųjų bendrystėje išsirutuliojo įvairios dvasingumo formos. Dievo meilę žmonėms liudijančio asmens charizma gali būti perduota kaip Elijo „dvasia“ Elišai32 ir Jonui Krikštytojui33, kad ir mokiniai būtų tos dvasios dalininkai.34 Dvasingumas taip pat yra įvairių liturginių ir teologinių srovių santaka ir liudija tikėjimo įkultūrinimą atitinkamoje žmonių aplinkoje ir jų istorijoje. Krikščioniškojo dvasingumo formos įsitraukia į gyvąją maldos tradiciją ir tampa būtinu vadovu tikintiesiems. Savo turtinga įvairove jos atspindi gryną ir vienintelę Šventosios Dvasios šviesą.

„Dvasia tikrai yra šventųjų vieta, o šventasis – sava Dvasios vieta, nes jis pasiaukoja gyventi su Dievu ir yra vadinamas Dvasios šventove.“35

Tarnaujantieji maldai

2685S-565Krikščioniškoji šeima yra pirmoji maldos ugdymo vieta. Ji yra Santuokos sakramentu pagrįsta „namų Bažnyčia“, kurioje Dievo vaikai mokosi melstis „kaip Bažnyčia“ ir melstis ištvermingai. Ypač mažiems vaikams kasdienė šeimos malda yra pirmoji gyva, Šventosios Dvasios kantriai atveriama pažintis su Bažnyčia.

2686S-565Įšventintieji tarnautojai irgi yra atsakingi už savo brolių ir seserų Kristuje ugdymą maldai. Jie buvo įšventinti kaip Gerojo Ganytojo tarnai, kad vestų Dievo tautą prie gyvųjų maldos šaltinių: Dievo žodžio, liturgijos, dieviškosiomis dorybėmis paženklinto gyvenimo, kiekvieną dieną konkrečiose gyvenimo situacijose sutinkamo Dievo.36

2687S-565Daugybė vienuolių visą savo gyvenimą paskyrė maldai. Pradedant Egipto dykumų atsiskyrėliais, vienuoliai ir vienuolės savo laiką skirdavo Dievui šlovinti ir savo tautai užtarti. Pašvęstasis gyvenimas be maldos neišsilaikytų ir nesiplėstų; jis yra viena iš gyvųjų kontempliacijos ir dvasinio gyvenimo Bažnyčioje versmių.

2688S-565Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų katecheze siekiama, kad Dievo žodis būtų medituojamas asmeninėje, sudabartinamas liturginėje maldoje ir visada priimamas širdimi, idant duotų vaisių naujame gyvenime. Katechezė gali įvertinti ir ugdyti tautos maldingumą.37 Būtina maldos gyvenimo paspirtis yra mintinai išmoktos pagrindinės maldos, tačiau sykiu labai svarbu suvokti jų prasmę.38

2689S-565Maldos grupės ar „maldos mokyklos“, jeigu jas gaivina tikri krikščioniškos maldos šaltiniai, šiandien yra vienas iš maldos atnaujinimo Bažnyčioje ženklų ir varomųjų jėgų. Troškimas bendrauti yra tikros maldos Bažnyčioje ženklas.

2690S-565Šventoji Dvasia kai kuriems tikintiesiems duoda išminties, tikėjimo ir nuovokumo šio bendrojo gėrio – maldos srityje (dvasiniam vadovavimui). Gavęs tą dovaną yra tikras gyvosios maldos tradicijos tarnas:

Todėl norinti tobulėti siela privalo, kaip pataria šv. Kryžiaus Jonas, „gerai apsvarstyti, kam save patiki, nes koks yra mokytojas, toks ir mokinys; koks tėvas, toks ir sūnus“. Be to, „vadovas turi būti ne tik išmintingas ir sumanus, bet ir patyręs [...]. Jei dvasios vadovas neturi dvasinio gyvenimo patirties, jis nesugebės vadovauti Dievo pašauktoms sieloms ir net jų nesupras“39.

Maldai tinkamos vietos

2691S-566Y-498Parapinei bendruomenei būdinga liturginės maldos vieta yra bažnyčia – Dievo namai. Tai taip pat tinkamiausia vieta garbinti Švenčiausiajame Sakramente realiai esančiam Kristui. Norint tikrai melstis, tinkamos vietos pasirinkimas nėra bereikšmis:

— tai gali būti „maldos kampelis“ asmeninei maldai, su Šventuoju Raštu ir šventais paveikslais, kad, būdami ten, „slaptoje“, pasiliktume savo Tėvo akivaizdoje.40 Krikščioniškojoje šeimoje toks kampelis, tarytum koplytėlė, gerai nuteikia bendrai maldai;

— ten, kur yra vienuolynų, jų bendruomenės pašauktos skatinti tikinčiuosius bendrai Valandų liturgijos maldai ir suteikti jiems galimybę pabūti vienumoje, kad jų asmeninė malda taptų intensyvesnė;41

— maldingos kelionės primena, kad mes žemėje keliaujame į dangų. Jau nuo seno jos yra itin gera proga maldai atgaivinti. Šventosios vietos savo gyvųjų šaltinių ieškantiems maldininkams yra ypač tinkamos „kaip Bažnyčiai“ išgyventi krikščioniškosios maldos įvairovę.

Santrauka

2692S-564Keliaujanti Bažnyčia maldoje vienijasi su šventaisiais ir meldžia jų užtarimo.

2693S-564Skirtingos krikščioniškojo dvasingumo formos yra gyvosios maldos tradicijos dalis ir vertingi dvasinio gyvenimo vadovai.

2694S-565Krikščioniškoji šeima yra pirmoji maldos ugdymo vieta.

2695S-565Maldos paspirtis Bažnyčioje yra įšventintieji tarnautojai, pašvęstasis gyvenimas, katechezė, maldos grupės, „dvasinis vadovavimas“.

2696S-566Y-498Tinkamiausios vietos melstis yra asmeninės ar šeimos koplytėlės, vienuolynai, maldininkų lankomos šventosios vietos, bet pirmiausia bažnyčia – parapinei bendruomenei būdinga liturginės maldos ir išskirtinė Eucharistijos garbinimo vieta.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

2683-2684, 2692-2693564. Kaip šventieji vadovauja mūsų maldai?

Šventieji – mūsų maldos pavyzdžiai, taip pat jų prašome užtarti mus ir visą pasaulį Švenčiausiajai Trejybei. Jų užtarimas – iškiliausias tarnavimas Dievo planui. Per visą Bažnyčios istoriją šventųjų bend­rystėje išsirutuliojo įvairūs dvasingumo pavyzdžiai, mokantys gyventi malda ir ją praktikuoti.

KBKS 564 kontekstas

2685-2690, 2694-2695565. Kas gali mokyti maldos?

Pirmas maldos mokymo židinys yra krikščioniškoji šeima. Ypač patartina kasdienė šeimos malda, nes tai pirmasis Bažnyčios maldos gyvenimo liudijimas. Katechezė, maldos grupės, dvasinis vadovavimas sudaro maldos mokyklą ir padeda melstis.

KBKS 565 kontekstas

2691, 2696566. Kokios vietos tinka maldai?

Melstis galima visur, tačiau vieta nėra nesvarbi maldai. Bažnyčia yra tinkama vieta liturginei maldai ir Eucharistijos adoracijai. Kitos vietos taip pat gali padėti melstis, pavyzdžiui, „maldos kampelis“ namie, vienuolynas, šventovė.

KBKS 566 kontekstas

YC nuorodos

2683482. Kokią reikšmę malda turėjo pirmiesiems krikščionims?

2683-2684497. Kodėl pravartu meldžiantis orientuotis į šventuosius?

2691, 2696498. Ar visur galima melstis?

 

KBK išnašos

30Plg. Žyd 12, 1.

31Plg. Mt 25, 21.

32Plg. 2 Kar 2, 9.

33Plg. Lk 1, 17.

34Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Perfectae caritatis, 2: AAS 58 (1966) 703.

35Šv. Bazilijus Didysis, Liber de Spiritu Sancto, 26, 62: SC 17bis, 472 (PG 32, 184).

36Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Presbyterorum ordinis, 4–6: AAS 58 (1966) 995–1001.

37Plg. Jonas Paulius II, Apašt. parag. Catechesi tradendae, 54: AAS 71 (1979) 1321–1322.

38Plg. Jonas Paulius II, Apašt. parag. Catechesi tradendae, 55: AAS 71 (1979) 1322–1323.

39Šv. Kryžiaus Jonas, Llama de amor viva, redactio secunda, stropha 3, declaratio, 30, in: Biblioteca Mística Carmelitana, v. 13, Burgosas, 1931, p. 171.

40Plg. Mt 6, 6.

41Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Perfectae caritatis, 7: AAS 58 (1966) 705.