Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

2 skirsnis. Dalyvavimas visuomenės gyvenime

I. Valdžia

1897S-405Y-325„Visuomenei stigtų ir geros tvarkos, ir klestėjimo, jeigu joje nebūtų teisėtai valdančių asmenų, kurie garantuotų jos teisinę apsaugą ir pakankamai rūpintųsi visų gerove.“16

„Valdžia“ vadinama atskirų asmenų ar institucijų turima galia leisti įstatymus bei potvarkius, laukiant iš žmonių paklusnumo.

1898S-405Y-325Kiekvienai žmonių bendruomenei reikalinga valdžia, kuri jai vadovautų.17 Tokia valdžia remiasi žmogaus prigimtimi. Valdžia būtina valstybei vienyti. Jos užduotis – kuo geriau laiduoti visuomenės bendrąjį gėrį.

1899S-405Y-325Moralinei tvarkai palaikyti reikalinga valdžia kyla iš Dievo: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą“ (Rom 13, 1–2).18

1900S-405Y-325Klusnumo pareiga reikalauja, kad visi deramai gerbtų valdžią, skaitytųsi su jos pareigūnais ir – kiek jie to nusipelno – būtų jiems dėkingi ir geranoriški.

Seniausią Bažnyčios maldą už valstybės valdžią aptinkame popiežiaus Klemenso Romiečio raštuose:19

„Duok jiems, Viešpatie, sveikatą, taiką, santarvę ir stiprybę, kad jie nekliudomi naudotųsi Tavo duotąja valdžia. Tai Tu, dangaus Valdove, amžių Karaliau, teiki žmonių vaikams garbę, orumą ir galią tvarkyti žemės reikalus. Pakreipk, Viešpatie, jų valią siekti to, kas gera, kas malonu Tavo akimis, kad, maldingai, taikiai ir romiai naudodami Tavo jiems duotąją valdžią, jie susilauktų Tavo palankumo.“20

1901S-406Y-325Valdžios pagrindas – Dievo nustatyta tvarka, „valdymo būdo apibrėžimas ir vadovų skyrimas paliekamas laisvai piliečių valiai“21.

Moralės požiūriu leistina bet kuri valdymo forma, jei tik rūpinasi ją pasirinkusios bendruomenės teisėtu gėriu. Valdymo forma, prigimtimi priešinga prigimtiniam įstatymui, viešajai tvarkai ir pagrindinėms žmogaus teisėms, negali garantuoti jos valdomų tautų gėrio.

1902S-405Y-325Valdžia netampa morališkai teisėta pati iš savęs. Ji neturi elgtis despotiškai, bet privalo rūpintis bendruoju gėriu kaip „moralinė jėga, pagrįsta laisve ir pareigos bei atsakomybės įsisąmoninimu“22:

Žmonių leidžiamas įstatymas yra tikras įstatymas tik tada, kai jis neprieštarauja sveikam protui; iš to matyti, kad savo galią jis gauna iš amžinojo Įstatymo. Kai tik jis su protu nesuderinamas, jį reikia laikyti neteisingu įstatymu; tada jis neatitinka įstatymo sampratos, o veikiau yra tam tikra prievartos forma.23

1903S-406Y-326Teisėtai valdoma tik tada, kai valdžia rūpinasi bendruoju visuomenės gėriu ir siekia jo morališkai leistinomis priemonėmis. Jeigu valdantieji leidžia neteisingus įstatymus ar naudoja moralinei tvarkai prieštaraujančias priemones, tokie jų veiksmai sąžinės nesaisto. „Tada pati valdžia nustoja buvusi valdžia, ji išsigimsta į priespaudą.“24

1904S-406Y-326Geriau, kai „kiekvienai galiai atsvarą sudaro kita valdžia ir kitos kompetentingos institucijos, išlaikančios ją teisingose ribose. Tai teisinės valstybės pagrindas, pagal kurį viršenybė suteikiama įstatymui, o ne žmonių savivalei.“25

II. Bendrasis gėris

1905S-407Remiantis visuomeniška žmogaus prigimtimi jo asmeninis gėris neišvengiamai susijęs su visų bendruoju gėriu. Šis gali būti apibrėžiamas tik atsižvelgiant į patį žmogų:

Negyvenkite atsiriboję, užsidarę, lyg jau būtumėte nuteisinti, bet burkitės draugėn ir kartu ieškokite, kas naudinga visiems.26

1906S-407Bendrasis gėris suvoktinas kaip „visuomeninio gyvenimo sąlygų visuma, leidžianti tiek grupėms, tiek pavieniams nariams geriau ir lengviau pasiekti tobulumą“27. Bendrasis gėris apima visų žmonių gyvenimą. Jis reikalauja išmintingumo iš kiekvieno ir ypač iš tų, kurie eina valdžios pareigas. Jis apima tris esminius elementus:

1907S-408Y-327Pirmiausia tai pagarba asmeniui, kaip tokiam. Dėl bendrojo gėrio viešoji valdžia įpareigota gerbti pagrindines ir neatimamas žmogaus teises. Visuomenė privalo sudaryti galimybę kiekvienam savo nariui įgyvendinti savąjį pašaukimą. Bendrasis gėris ypač reiškiasi naudojantis prigimtinėmis laisvėmis, būtinomis žmogaus pašaukimui išsiskleisti: tai reiškia „elgtis pagal savo sąžinę, išsaugoti savo gyvenimo privatumą ir naudotis teisėta laisve, taip pat ir religijos srityje“28.

1908S-408Y-327Antra: bendrasis gėris reikalauja socialinės gerovės ir visuomenės plėtojimosi. Plėtojimasis apima visas socialines pareigas. Žinoma, dėl bendrojo gėrio valdžiai tenka derinti skirtingus pavienių žmonių interesus. Tačiau ji privalo laiduoti, kad kiekvienam būtų prieinama tai, kas būtina jo tikrai žmoniškam gyvenimui: maistą, apdarą, sveikatos apsaugą, darbą, švietimą bei kultūrą, tinkamą informaciją, teisę kurti šeimą29 ir t. t.

1909S-408Y-327Pagaliau bendrasis gėris apima taiką, tai yra teisingos tvarkos tvarumą ir saugumą. Taigi jis reikalauja, kad valdžia sąžiningomis priemonėmis garantuotų visuomenės ir jos narių saugumą. Bendruoju gėriu grindžiama asmens ir kolektyvo savigynos teisė.

1910S-409Y-327Jei kiekviena žmonių bendruomenė turi tam tikrą bendrąjį gėrį, kurį jai leidžiama kaip tokį pripažinti, tai tas gėris įgyvendinamas politinėje bendruomenėje. Valstybei tenka užduotis ginti ir didinti pilietinės visuomenės, piliečių bei tarpinių institucijų bendrąjį gėrį.

1911S-409Y-327Žmonių tarpusavio priklausomybė vis didėja. Palengva ji apima visą Žemę. Žmonijos, kaip lygaus prigimtinio kilnumo asmenis suburiančios šeimos, vienybė neatskiriama nuo visuotinio bendrojo gėrio. Jis reikalauja taip organizuoti tautų bendriją, kad ji pajėgtų „rūpintis įvairiomis žmonių reikmėmis tiek visuomeninio gyvenimo srityje, kuriai priklauso mityba, sveikatos priežiūra, švietimas, darbas, tiek susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kai kur galinčioms iškilti, pavyzdžiui, būtinybe padėti [...] po visą pasaulį pasklidusiems vargstantiems pabėgėliams, migrantams ir jų šeimoms“30.

1912S-409Y-327Bendrajam gėriui visada rūpi asmenų pažanga: „Daiktai privalo būti palenkti asmenims, o ne atvirkščiai.“31 Tokios tvarkos pamatas yra tiesa, ji statydinama remiantis teisingumu, gaivinama meile.

III. Atsakomybė ir bendradarbiavimas

1913S-410Y-328Bendradarbiavimas yra savanoriškas ir dosnus asmens įsitraukimas į visuomeninius mainus. Būtina, kad kiekvienas, pagal savo užimamą vietą ir vaidmenį visuomenėje, bendradarbiautų didindamas bendrąjį gėrį. Ta pareiga neatskiriama nuo žmogaus asmens kilnumo.

1914S-410Y-328Bendradarbiaujama pirmiausia imantis užduočių, už kurias žmogus yra asmeniškai atsakingas: rūpindamasis savo šeimos auklėjimu, sąžiningai dirbdamas, jis prisideda prie kitų žmonių ir visuomenės gėrio.32

1915S-410Y-328Piliečiai privalo, kiek įmanoma, aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime. Šio dalyvavimo būdai vienoje ar kitoje šalyje, vienoje ar kitoje kultūroje gali įvairuoti. „Pagirtinai elgiamasi kraštuose, kuriuose kiek galima didesnė piliečių dalis tikrai laisvai imasi viešųjų reikalų tvarkymo.“33

1916S-410Y-328Visų bendradarbiavimas didinant bendrąjį gėrį, kaip ir kiekviena etinė pareiga, neatsiejamas nuo nuolat atnaujinamo visuomenės narių atsivertimo. Sukčiavimas ir kitokios apgaulės, kuriomis kai kas apeina įstatymo suvaržymus ir visuomeninės pareigos nuostatus, turi būti griežtai smerkiami, kaip nesuderinami su teisingumo reikalavimais. Reikia rūpintis, kad klestėtų institucijos, gerinančios žmonių gyvenimo sąlygas.34

1917S-410Y-328Valdžios žmonės privalo stiprinti vertybes, kurios didina visuomenės narių pasitikėjimą ir juos skatina tarnauti kitiems žmonėms. Bendradarbiavimas prasideda nuo auklėjimo ir nuo kultūros. „Pagrįstai galime manyti, jog žmonijos likimas atiduotas į rankas tiems, kurie vėlesnėms kartoms sugebės perduoti gyvenimo ir vilties motyvus.“35

Santrauka

1918S-405Y-325„Nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos“ (Rom 13, 1).

1919S-405Y-325Kiekvienai žmonių bendruomenei, kad ji išliktų ir plėtotųsi, reikalinga valdžia.

1920S-405„Politinė bendruomenė ir viešoji valdžia yra pagrįsta žmogaus prigimtimi, todėl priklauso Dievo nustatytai tvarkai.“36

1921S-406Y-326Teisėtai valdoma tada, kai valdžia nuolat rūpinasi bendruoju visuomenės gėriu. Jo siekti ji turi morališkai leistinomis priemonėmis.

1922S-406Y-325Y-441Bet kuri valdymo forma yra teisėta, jei tarnauja bendruomenės gėriui.

1923 Politinė valdžia turi neperžengti moralinės tvarkos ribų ir garantuoti sąlygas naudotis laisve.

1924S-407Bendrasis gėris suvoktinas kaip „visuomeninio gyvenimo sąlygų visuma, leidžianti tiek grupėms, tiek pavieniams nariams geriau ir lengviau pasiekti tobulumą“37.

1925S-408Y-327Bendrasis gėris apima trys esminius elementus: pagarbą pagrindinėms asmens teisėms ir jų puoselėjimą; visuomenės dvasinių ir laikinųjų gėrybių klestėjimą arba plėtojimą; visuomenės ir jos narių taiką bei saugumą.

1926S-410Y-328Siekti bendrojo gėrio verčia žmogaus asmens kilnumas. Kiekvienas privalo rūpintis žmonių gyvenimo sąlygas gerinančių institucijų steigimu ir rėmimu.

1927S-409Y-327Valstybės užduotis – ginti ir didinti bendrą pilietinės visuomenės gėrį. Bendrasis visos žmonių šeimõs gėris reikalauja tarptautinės bendrijos organizacijos.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1897-1902, 1918-1920405. Kuo visuomenėje remiasi valdžia?

Kiekvienai žmonių bendruomenei reikalinga teisėta valdžia, laiduojanti tvarką ir prisidedanti prie bendrojo gėrio įgyvendinimo. Tokia valdžia remiasi žmogaus prigimtimi, nes atitinka Dievo nustatytąją tvarką.

KBKS 405 kontekstas

1901, 1903-1904, 1921-1922406. Kada valdžia vykdoma teisėtai?

Valdžia vykdoma teisėtai, kai ji veikia bendrojo gėrio labui ir siekia jo morališkai leistinomis priemonėmis. Todėl politinė santvarka turėtų būti nustatoma laisvu piliečių sprendimu ir privalėtų laikytis teisinės valstybės principo, pagal kurį viršenybė teikiama įstatymui, o ne žmonių savivalei. Neteisingi įstatymai ir moralinei tvarkai priešingos priemonės sąžinės nesaisto.

KBKS 406 kontekstas

1905-1906, 1924407. Kas yra bendrasis gėris?

Bendruoju gėriu laikoma visuomenės gyvenimo sąlygų visuma, leidžianti pasiekti tobulumą tiek grupėms, tiek pavieniams jos nariams.

KBKS 407 kontekstas

1907-1909, 1925408. Kas sudaro bendrąjį gėrį?

Bendrąjį gėrį sudaro: pagarba pagrindinėms asmens teisėms ir jų puoselėjimas; asmens ir visuomenės dvasinių ir laikinųjų gėrybių plėtojimas; visuotinė taika ir saugumas.

KBKS 408 kontekstas

1910-1912, 1927409. Kur bendrasis gėris įgyvendinamas geriausiai?

Bendrasis gėris įgyvendinamas geriausiai tokiose politinėse bendruomenėse, kuriose ginamas ir skatinamas piliečių ir tarpinių institucijų gėris, neišleidžiant iš akių visuotinio žmonijos šeimos gėrio.

KBKS 409 kontekstas

1913-1917, 1926410. Kaip žmogus prisideda prie bendrojo gėrio įgyvendinimo?

Kiekvienas žmogus pagal savo užimamą vietą ir atliekamą vaidmenį skatina bendrąjį gėrį, gerbdamas teisingus įstatymus ir imdamasis užduočių, už kurias jis asmeniškai atsakingas, kaip antai rūpinimasis šeima ir darbo reikalai. Be to, piliečiai privalo kiek galėdami veikliai dalyvauti viešajame gyvenime.

KBKS 410 kontekstas

YC nuorodos

1897-1902, 1918-1919, 1922325. Kuo remiasi valdžia visuomenėje?

1903-1904, 1921326. Kada valdžia veikia teisėtai?

1907-1912, 1925, 1927327. Kaip kuriama bendroji gerovė?

1913-1917, 1926328. Kuo prie bendrosios gerovės gali prisidėti kiekvienas žmogus?

1922441. Ką Bažnyčia sako apie demokratiją?

 

KBK išnašos

16Jonas XXIII, Encikl. Pacem in terris, 46: AAS 55 (1963) 269.

17Plg. Leonas XIII, Encikl. Diuturnum illud: Leonis XIII Acta 2, 271; Idem, Encikl. Immortale Dei: Leonis XIII Acta 5, 120.

18Plg. 1 Pt 2, 13–17.

21Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 74: AAS 58 (1966) 1096.

22Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 74: AAS 58 (1966) 1096.

23Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, 1–2, q. 93, a. 3, ad 2, ed. Leon. 7, 164.

24Jonas XXIII, Encikl. Pacem in terris, 51: AAS 55 (1963) 271.

25Jonas Paulius II, Encikl. Centesimus annus, 44: AAS 83 (1991) 848.

26Epistula Pseudo Barnabae, 4. 10: SC 172, 100–102 (Funk 1, 48).

27Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 26: AAS 58 (1966) 1046; plg. Ibid., 74: AAS 58 (1966) 1096.

28Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 26: AAS 58 (1966) 1046.

29Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 26: AAS 58 (1966) 1046.

30Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 84: AAS 58 (1966) 1107.

31Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 26: AAS 58 (1966) 1047.

32Plg. Jonas Paulius II, Encikl. Centesimus annus, 43: AAS 83 (1991) 847.

33Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 31: AAS 58 (1966) 1050.

34Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 30: AAS 58 (1966) 1049.

35Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 31: AAS 58 (1966) 1050.

36Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 74: AAS 58 (1966) 1096.

37Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 26: AAS 58 (1966) 1046.