Apie YOUCAT

YOUCAT (LIETUVIŠKAS)
Jaunimo katekizmas

Vilnius: „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2013.
300 p.
ISBN 978-9955-29-166-4
KNYGĄ RASITE KATALIKŲ KNYGYNUOSE.

© 2011, Pattloch Verlag GmbH & Co. KG, München
© UAB „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2011

Versta iš: YOUCAT deutsch. Jugendkatechismus der Katholischen Kirche.

Iš vokiečių kalbos vertė Teresėlė Danguolė Šniūrevičienė
Maketo dizaino ir iliustracijų dailininkas Alexander von Lengerke, KÖln

Išleido Austrijos Vyskupų Konferencija, gavusi Vokietijos Vyskupų Konferencijos (2010-11-29) ir Šveicarijos Vyskupų Konferencijos (2010-12-06) sutikimus. Austrijos Vyskupų Konferencija Nihil obstat suteikė 2010-03-03. Lietuvos Vyskupų Konferencija Nihil obstat suteikė 2011-06-20.

YOUCAT visą tekstą rasite tik knygoje. Čia pateikiama tik PRATARMĖ ir KLAUSIMŲ SĄRAŠAS su jų KBK sąsajomis. Galima pavartyti ir PDF: PIRMIEJI PUSLAPIAI IR PRATARMĖ

Rekomenduoju jums nuostabią, ypatingą knygą. Ir turinys, ir jos atsiradimo istorija – nepaprasti. Apie tai šiek tiek papasakosiu, tuomet jums bus aišku, kuo ji tokia ypatinga.

Ji atsirado iš kito devintąjį dešimtmetį pasirodžiusio veikalo. Tuomet ir Bažnyčiai, ir visuomenei buvo sunkūs laikai, nes reikėjo naujų orientyrų, pagal kuriuos būtų galima rasti kelią į ateitį. Kai po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965) pasikeitė kultūrinė situacija, daugelis žmonių nebežinojo, ką gi krikščionys iš tikrųjų tiki, ko Bažnyčia moko, ar apskritai gali ko pamokyti, ir kaip visa tai įsiterpia į visiškai pasikeitusią kultūrą. Gal krikščionybė jau atgyveno? Argi protingas žmogus gali šiandien tikėti? Tokių klausimų kėlė net ir geri krikščionys.

Popiežius Jonas Paulius II anuomet priėmė drąsų nutarimą. Jis nusprendė, kad vyskupai iš viso pasaulio turi parašyti knygą ir joje atsakyti į šiuos klausimus. Jis man patikėjo koordinuoti šį vyskupų darbą ir pasirūpinti, kad iš jų parašytų straipsnių būtų sudaryta knyga – tikra knyga, o ne įvairiausių tekstų rinkinys. Pavadinimas turėjo būti senamadis − Katalikų Bažnyčios Katekizmas, − tačiau pati knyga turėjo būti aktuali ir naujoviška. Ji turėjo parodyti, ką ir kuo šiandien tiki Katalikų Bažnyčia ir kaip protingai tikėti.

Ši užduotis mane išgąsdino. Turiu prisipažinti, abejojau, ar ji įvykdoma. Kaip organizuoti darbą, kad po visą pasaulį išsklidę autoriai kartu parašytų skaitomą knygą? Kaip gali žmonės, gyvenantys ne tik geografiškai, bet ir intelektua­liai bei dvasiškai skirtinguose žemynuose, sukurti darnų, visuminį, visų ir visur suprantamą tekstą? Be to, tie vyskupai turėjo būti ne individualūs knygos autoriai, bet rašyti ją su savo broliais kunigais, su savo vietinėmis bendrijomis. Ir šiandien man atrodo tikras stebuklas, kad šis planas galiausiai pavyko.

Mes susitikdavome tris ar keturis kartus per metus ir visą savaitę karštai aptarinėdavome kiekvieną dalį, kuri per tą laiką būdavo parašyta. Beje, pirmiausia reikėjo nustatyti knygos sandarą. Ji turėjo būti paprasta, kad atskiros mūsų suda­rytos autorių grupės gautų aiškią užduotį, o jų nuomonės nereikėtų sprausti į sudėtingą sistemą. Todėl jos sandara buvo paprasčiausiai perimta iš katechetinio patyrimo, susiklosčiusio per šimtmečius. Tai – ką ir kuo tikime, kaip švenčiame krikš­čioniškuosius slėpinius, kaip turime melstis. Čia nepasakosiu, kaip lėtai sekėsi rasti atsakymus į gausybę klausimų, kol galų gale knyga buvo parašyta. Žinoma, kai ką arba daug ką iš šio veikalo galima kritikuoti: viskas, ką daro žmonės, yra netobula ir visada bus ką taisyti. Vis dėlto ji yra didelė, svarbi knyga – skirtybių vienybės liudijimas. Iš daugelio balsų susikūrė bend­ras choras, nes mes turėjome bendrą tikėjimo partitūrą, kurią Bažnyčia išsaugojo per visus šimtmečius nuo apaštalų laikų iki dabar.

Kodėl visa tai pasakoju? Jau tuomet, aptardami knygos kompoziciją, supratome, kad ne tik žemynai ir jų tautų kultūros yra skirtingi, bet ir kiekvienoje visuomenėje esti atskirų „žemynų“: darbininkas mąsto kitaip nei valstietis, fizikas – kitaip nei filologas, verslininkas – kitaip nei žurnalistas, jaunuolis – kitaip nei senas žmogus. Todėl mūsų kalba ir mąstysena turėjo pakilti kiek aukščiau visų tų skirtybių, reikėjo ieškoti skirtingų mąstysenų bendrumo, sąlyčio taškų. Ir mums aiškėjo, kad šį tekstą reikės perkelti į skirtingus pasaulius, tarsi išversti į jų kalbą, kad supratę žmonių mąstyseną atsakytume į jų klausimus.

Nuo tada per Pasaulio jaunimo dienas Romoje, Toronte, Kelne, Sidnėjuje susitinka viso pasaulio jaunimas, norintis tikėti, ieškantis Dievo, mylintis Kristų ir norintis eiti bendru keliu. Todėl kilo mintis: gal reikėtų pabandyti išversti Katalikų Bažnyčios Katekizmą į jaunimo kalbą ir svarbius jo liudijimus paskleisti jaunų žmonių pasaulyje. Žinoma, dabartiniame pa­saulyje ir jaunimas nėra vientisas. Tačiau Vienos arkivyskupui Kristofui Šionbornui (Christoph Schönborn) patikimai vadovaujant, atsirado YOUCAT (Youth Catechism of the Catholic Church) – Jaunimo Katekizmas. Tikiuosi, daugelis jaunų žmonių susižavės šia knyga.

Kai man kas nors tvirtina, kad dabartinis jaunimas tuo nesidomi, aš prieštarauju ir manau, jog esu teisus. Dabartinis jaunimas nėra toks paviršutiniškas, kaip apie jį kalbama. Jis nori žinoti, kas gyvenime iš tikro svarbiausia. Skaityti kriminalinį romaną įdomu, nes jis įtraukia į kitų žmonių likimą, kuris galėtų tapti ir kiekvieno iš mūsų likimu. O ši knyga įdomi tuo, kad joje kalbama apie visų mūsų likimą ir todėl yra susijusi su kiekvienu iš mūsų.

Taigi aš kviečiu: studijuokite Katekizmą! To labiausiai trokštu. Šis Katekizmas jums nepataikaus, jums nebus lengva, nes jis reikalauja, kad gyventumėte kitaip. Jis pateikia jums Evangelijos Naujieną kaip brangų perlą (Mt 13, 46), už kurį privalu atiduoti viską. Todėl prašau jus: studijuokite Katekizmą aistringai ir kantriai! Paaukokite jam gyvenimą! Studijuokite jį savo kambario tyloje, skaitykite jį dviese su draugu, kurkite lavinimosi grupes ir tinklus, bendraukite internetu. Visais būdais kalbėkite apie savo tikėjimą! Jūs turite žinoti, ką ir kuo tikite.

Jūs turite apie savo iš­pažįstamą tikėjimą viską taip tiksliai žinoti, kaip informatikos specialistas kompiuterio operacinę sistemą. Jūs turite jį taip gerai suprasti, kaip muzikas savo kūrinį. Jūs turite suvokti tikėjimą giliau nei jūsų tėvai, kad galėtumėte ryžtingai atsilaikyti prieš šių laikų iššūkius ir pagundas. Jums reikia Dievo pagalbos, jei norite, kad jūsų tikėjimas neišgaruotų kaip rasos lašas saulėje, kad jūsų meilė nenuskęstų pornografijoje, ir jei nenorite silpnesniųjų bei aukų palikti likimo valiai.

Jei dabar esate pasirengę stropiai studijuoti Katekizmą, norėčiau baigdamas pasakyti: jūs visi žinote, kaip stipriai pastaruoju metu tikinčiųjų bendruomenę sužalojo piktojo antpuoliai ir nuodėmė įsiskverbė į pačią Bažnyčios širdį. Tegul netampa tai pretekstu šalintis Dievo! Jūs patys esate Kristaus Kūnas, Bažnyčia! Neškite savo neišnaudotos meilės ugnį į šią Bažnyčią kaskart, kai tik žmonės mėgins iškreipti jos veidą! „Nebūkite apsileidę, bet uolūs, karštos dvasios, tarnaukite Viešpačiui“ (Rom 12, 11).

Kai Izraelis buvo žemiausiame savo istorijos taške, Dievas į pagalbą pasišaukė ne suaugusius ir gerbiamus žmones, bet jaunuolį Jeremiją. Jeremijas abejojo, ar ši užduotis jo jėgoms: „Ai ai ai, Viešpatie Dieve! <...> Štai aš nemoku kalbėti. Esu tik vaikas!“ (Jer 1, 6). Tačiau Dievas jam atsakė: „Nesakyk: „Esu tik vaikas!“ Kur tik tave siųsiu, tu eisi, ką tik tau liepsiu, – kalbėsi!“ (Jer 1, 7)

Laiminu jus ir kasdien už jus meldžiuosi.