Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

1 skirsnis. Žmogus – Dievo paveikslas

1701S-358Y-280„Apreikšdamas Tėvo ir jo meilės slėpinį, Kristus [...] pačiam žmogui pilnatviškai parodo, kas yra žmogus, ir atskleidžia jo pašaukimo kilnumą.“2 Žmogus buvo sukurtas pagal Kūrėjo „paveikslą ir panašumą“ Kristuje, kuris yra „neregimojo Dievo atvaizdas“ (Kol 1, 15).3 Jame, Atpirkėjuje ir Gelbėtojuje, buvo visu pirmykščiu grožiu atkurtas ir Dievo malone sutaurintas Dievo paveikslas, kurį žmoguje buvo sudarkiusi pirmoji nuodėmė.4

1702S-358Y-280Dievo paveikslas yra kiekviename žmoguje. Jį dar paryškina žmonių bendrystė, panaši į dieviškųjų Asmenų tarpusavio vienybę (plg. 2 poskyrį).

1703S-358Y-280Apdovanotas dvasine ir nemirtinga siela,5 žmogus yra „vienintelis kūrinys žemėje, kurio Dievas norėjo dėl jo paties“6. Nuo pat savo prasidėjimo jis yra skirtas amžinajai palaimai.

1704S-358Y-280Žmogus yra dieviškosios Dvasios šviesos ir galios dalininkas. Protu jis pajėgus suprasti Kūrėjo nustatytą pasaulio tvarką, o valia – pats siekti tikrojo gėrio. Jis tampa tobulas, kai ieško ir myli tai, kas teisinga ir gera7.

1705S-358Y-280Sielą ir dvasines proto bei valios galias turintis žmogus yra apdovanotas laisve, kuri yra „ypatingas Dievo paveikslo žmoguje ženklas“8.

1706S-358Y-280Protu žmogus pažįsta Dievo balsą, kuris jį ragina „daryti gera, bet vengti bloga“9. Kiekvienas žmogus įpareigotas laikytis šio įstatymo, kuris girdimas sąžinėje ir įvykdomas mylint Dievą ir artimą. Doras gyvenimas rodo asmens kilnumą.

1707S-358Y-280„Piktojo suvedžiotas, pačioje istorijos pradžioje [...] [žmogus] papiktnaudžiavo savo laisve.“10 Jis pasidavė pagundai ir pasielgė blogai. Žmogus išsaugojo gėrio troškimą, bet jo prigimtis yra gimtosios nuodėmės pažeista. Jis yra linkęs į blogį ir gali klysti:

Žmogus yra savyje suskilęs. Dėl to visas žmonių gyvenimas, tiek asmeninis, tiek bendruomeninis, pasireiškia kova, dažnai dramatiška, tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos ir tamsybių.11

1708S-358Y-280Savo kančia Kristus mus išvadavo iš šėtono ir nuodėmės. Jis pelnė mums naują gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Jo malonė atstatė tai, ką nuodėmė buvo mumyse sugriovusi.

1709S-358Y-280Kas tiki į Kristų, tampa Dievo vaiku. Ta įvaikystė jį pakeičia leisdama sekti Kristaus pavyzdžiu, įgalina jį tinkamai elgtis ir daryti gera. Susivienijęs su savo Gelbėtoju, mokinys pasiekia tobulą meilę – šventumą. Malonės subrandintas moralinis gyvenimas virsta amžinuoju gyvenimu dangaus garbėje.

Santrauka

1710S-358Y-280„Kristus [...] pačiam žmogui pilnatviškai parodo, kas yra žmogus, ir atskleidžia jo pašaukimo kilnumą.“12

1711S-358Y-280Apdovanotas dvasine siela, protu ir valia, žmogus nuo pat savo prasidėjimo yra artimas Dievui ir skirtas amžinajai palaimai. Jis tampa tobulas, kai ieško ir myli tai, kas teisinga ir gera.13

1712S-358Y-280Tikroji laisvė yra „ypatingas Dievo paveikslo žmoguje ženklas“14.

1713S-358Y-280Žmogus yra įpareigotas laikytis prigimtinio moralinio įstatymo, kuris jį ragina „daryti gera, bet vengti bloga“15. Tą įstatymą jis girdi savo sąžinėje.

1714S-358Y-280Žmogus, kurio prigimtis buvo pažeista gimtosios nuodėmės, gali klysti, o naudodamasis savo laisve, palinkti į blogį.

1715S-358Y-280Kas tiki į Kristų, gauna naują gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Malonės išugdytas ir subrandintas moralinis gyvenimas tobulai išsiskleis dangaus garbėje.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1699-1715358. Iš ko kyla žmogaus kilnumas?

Žmogaus asmens kilnumas kyla iš jo sukūrimo pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Apdovanotas dvasine ir nemirtinga siela, protu ir laisva valia žmogus yra skirtas Dievui ir su savo siela bei kūnu pašauktas amžinajai palaimai.

KBKS 358 kontekstas

YC nuorodos

1701-1715280. Kaip krikščionys pagrindžia žmogaus orumą?

 

KBK išnašos

2Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 22: AAS 58 (1966) 1042.

3Plg. 2 Kor 4, 4.

4Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 22: AAS 58 (1966) 1042.

5Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 14: AAS 58 (1966) 1036.

6Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 24: AAS 58 (1966) 1045.

7Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 15: AAS 58 (1966) 1036.

8Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 17: AAS 58 (1966) 1037.

9Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 16: AAS 58 (1966) 1037

10Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 13: AAS 58 (1966) 1034.

11Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 13: AAS 58 (1966) 1035.

12Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 22: AAS 58 (1966) 1042.

13Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 15: AAS 58 (1966) 1036.

14Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 17: AAS 58 (1966) 1037.

15Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 16: AAS 58 (1966) 1037.