O Dvasia, Viešpatie, nuženk – Veni, Creator Spiritus
| O Dvasia, Viešpatie, nuženk | Veni, Creator Spiritus |
|---|---|
|
O Dvasia, Viešpatie, nuženk, savųjų sielose gyvenk, pripilk malonių iš dangaus krūtinę tikinčio žmogaus. Šventos ramybės sklidina, Aukščiausio Dievo dovana, šaltinis meilės tu esi ir žygiams dvasią įkvepi. Septyniomis dovanomis sujungi Tėvą su mumis. Sūnaus žadėta atėjai, kalbų daugybe prabilai. Galingai protą mūs apšviesk ir širdis meile tu paliesk. Kad nepalūžtų mūs valia, ją stiprink amžina galia. Tu blogį sielose naikink, vienybę, taiką vis gaivink, vesk mus tvirtai tiesos keliu, padėk išvengt skaudžių klaidų. Mums Dievą Tėvą leisk pažint, jo Sūnų amžiną pamilt. Dvasia tu meilės jų bendros, – tave tikėsim visados. Mes Dievą Tėvą šlovinsim ir Sūnų prisikėlusį, ir Dvasiai Šventajai garbė per amžių amžius vis skambės. Amen. |
Veni, creátor Spíritus, mentes tuórum vísita, imple supérna grátia, quæ tu creásti péctora. Qui díceris Paráclitus, altíssimi donum Dei, fons vivus, ignis, cáritas, et spiritális únctio. Tu septifórmis múnere, dígitus patérnæ déxteræ, tu rite promíssum Patris, sermóne ditans gúttura. Accénde lumen sénsibus, infúnde amórem córdibus, infírma nostri córporis virtúte firmans pérpeti. Hostem repéllas lóngius pacémque dones prótinus; ductóre sic te prævio vitémus omne nóxium. Per Te sciámus da Patrem noscámus atque Fílium, teque utriúsque Spíritum credámus omni témpore. Deo Patri sit glória, et Fílio, qui a mórtuis surréxit, ac Paráclito, in sæculórum sǽcula. Amen. |