Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

Kas yra malda?

Man malda – tai širdies polėkis, tai paprastas į Dangų nukreiptas žvilgsnis, tai padėkos arba meilės šauksmas išbandymo arba džiaugsmo valandą.1

Malda kaip Dievo dovana

2559S-534Y-469Y-496„Malda yra sielos pakilimas į Dievą arba prašymas iš Dievo jo valią atitinkančių gėrybių.“2 Iš kur kyla malda? Iš mūsų puikybės ir didelių norų ar iš nuolankios ir sugrudusios širdies „gelmių“ (Ps 130, 1)? Kas save žemina, bus išaukštintas.3 Maldos pamatas yra nusižeminimas. „Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti“ (Rom 8, 26). Norint gauti maldos dovaną, reikia būti nusižeminusiam. Prieš Dievą žmogus yra elgeta.4

2560S-534Y-469„Jei tu pažintum Dievo dovaną!“ (Jn 4, 10). Maldos stebuklas pasirodo kaip tik ten, prie šulinių, kur ateiname ieškoti vandens: ten Kristus pasitinka kiekvieną žmogų; Jis pirmas ieško mūsų ir paprašo: „Duok man gerti“ (Jn 4, 7). Jėzus yra ištroškęs, Jo prašymas kyla iš mūsų trokštančio Dievo gelmių. Žinome mes tai ar ne, bet maldoje susiduria ir Dievo, ir mūsų troškulys. Dievas trokšta, kad mes Jo trokštume.5

2561S-534Y-469„Rasi pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“ (Jn 4, 10). Mūsų prašomoji malda paradoksaliu būdu yra atsakas: atsakas į gyvojo Dievo skundą: „Mane, gyvojo vandens šaltinį, jie paliko ir išsikasė vandens talpyklas – kiauras talpyklas, nelaikančias vandens“ (Jer 2, 13), tikėjimo atsakas į neužtarnautą išganymo pažadą,6 meilės atsakas į vienatinio Sūnaus troškulį.7

Malda kaip Sandora

2562S-534Y-469Iš kur kyla žmogaus malda? Kad ir kokie būtų maldos žodžiai ar gestai, visada meldžiasi visas žmogus. Bet Šventasis Raštas, nusakydamas vietą, iš kurios veržiasi malda, kartais mini sielą arba dvasią, o dažniausiai (daugiau negu tūkstantį kartų) – širdį. Meldžiasi širdis. Jei širdis toli nuo Dievo, malda lieka tuščia.

2563S-534Y-469Širdis yra buveinė, kurioje esu, kurioje gyvenu (pasak semitų ar biblinio pasakymo: į kurią „nužengiu“). Ji yra mūsų slaptasis centras, nesuvokiamas nei mūsų protui, nei kitiems žmonėms; vien tik Dievo Dvasia gali ją ištirti ir pažinti. Tai vieta, kurioje gimsta mūsų giliausių vidinių siekių diktuojami sprendimai, tiesos vieta, kurioje pasirenkame gyvenimą ar mirtį, susitikimų vieta, kadangi, būdami Dievo paveikslas, gyvename ne be santykio su Juo: širdis yra Sandoros vieta.

2564S-534Y-469Krikščioniškoji malda yra Dievo ir žmogaus Sandoros Kristuje ryšys. Joje veikia ir Dievas, ir žmogus; ji kyla iš Šventosios Dvasios ir iš mūsų; suvienyta su žmogumi tapusio Dievo Sūnaus žmogiškąja valia, ji visa nukreipta į Tėvą.

Malda kaip bendrystė

2565S-534Y-469Naujojoje Sandoroje malda yra gyvas Dievo vaikų ryšys su be galo geru jų Tėvu, su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ir su Šventąja Dvasia. Dievo karalystės malonė yra „visos Švenčiausiosios Trejybės vienybė su visa [žmogaus] dvasia“8. Tad maldos gyvenimas yra nuolatinis buvimas Triskart Švento Dievo akivaizdoje ir bendrystė su Juo. Ta gyvenimo bendrystė yra visuomet galima, nes Krikštu mes tapome viena su Kristumi.9 Būdama bendrystėje su Kristumi ir plisdama Jo Kūne – Bažnyčioje, malda tampa krikščioniška. Jos matmenys tada tokie pat, kaip Kristaus meilės.10

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

2558-2565, 2590534. Kas yra malda?

Malda yra sielos pakilimas Dievo link arba prašymas iš Dievo jo valią atitinkančių gėrybių. Ji visada yra žmogaus pasitikti ateinančio Dievo dovana. Krikščioniškoji malda yra asmeninis ir gyvas Dievo vaikų santykis su be galo geru jų Tėvu, jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ir jų širdyse gyvenančia Šventąja Dvasia.

KBKS 534 kontekstas

YC nuorodos

2559-2565469. Kas yra malda?

2559496. Kam meldžiantis mums reikia Šventosios Dvasios?

 

KBK išnašos

1Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, Manuscrit C, 25r, in: Manuscrits autobiographiques, Paryžius, 1992, p. 389–390.

2Šv. Jonas Damaskietis, Expositio fidei, 68 [De fide orthodoxa 3, 24]: PTS 12, 167 (PG 94, 1089).

3Plg. Lk 18, 9–14.

4Plg. Šv. Augustinas, Sermo 56, 6, 9, ed. P. Verbraken: Revue Bénédictine 68 (1958) 31 (PL 38, 381).

5Plg. Šv. Augustinas, De diversis quaestionibus octoginta tribus, 64, 4: CCL 44A, 140 (PL 40, 56).

6Plg. Jn 7, 37–39; Iz 12, 3; 51, 1.

7Plg. Jn 19, 28; Zch 12, 10; 13, 1.

8Šv. Grigalius Nazianzietis, Oratio 16, 9: PG 35, 945.

9Plg. Rom 6, 5.

10Plg. Ef 3, 18–21.