Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

9 skirsnis. Devintas įsakymas

Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui (Iš 20, 17).
Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi (Mt 5, 28).

2514S-527Y-462Šv. Jonas skiria tris geismo, arba geismingumo, rūšis: kūno geismą, akių geismą ir gyvenimo puikybę.253 Pagal katechetinę katalikų tradiciją devintu įsakymu draudžiamas kūno geismingumas; dešimtu įsakymu draudžiama geisti svetimos nuosavybės.

2515S-527Y-462Etimologine prasme „geismingumas“ gali reikšti bet kurį stiprų žmogišką troškimą. Krikščioniškoji teologija šiai sąvokai suteikė ypatingą prasmę: tai kylantis juslinis noras, priešingas proto balsui. Apaštalas šv. Paulius jį tapatina su „kūno“ maištu prieš „dvasią“.254 Geismingumas kyla iš pirmosios nuodėmės neklusnumo.255 Jis sutrikdo moralines žmogaus galias ir, pats nebūdamas nusižengimas, skatina žmogų nusidėti.256

2516S-527Kadangi žmogus yra sudėtinė būtybė, dvasia ir kūnas, jame pačiame glūdi tam tikra įtampa, vyksta savotiška kova tarp „dvasios“ ir „kūno“ polinkių. Tai ne kas kita, kaip nuodėmės palikimas, jos padarinys ir kartu patvirtinimas. Tokia kova yra kasdienių dvasinių grumtynių dalis:

Apaštalas neniekina ir nesmerkia kūno, kuris drauge su dvasine siela sudaro žmogaus prigimtį ir jo asmens savitumą; jam labiau rūpi moraliniu požiūriu geri arba blogi darbai, tai yra dorybės ir ydos – tie polinkiai, kurie yra klusnumo (pirmuoju atveju) arba priešinimosi (antruoju atveju) išganingam Šventosios Dvasios veikimui vaisius. Štai kodėl apaštalas rašo: „Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią“ (Gal 5, 25).257

I. Širdies skaistinimas

2517S-528Širdis yra moralinis asmenybės centras: „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės“ (Mt 15, 19). Su kūno geismais kovojama skaistinant širdį ir susivaldant:

Gyvenk kukliai, nekaltai ir būsi kaip kūdikiai, kurie nepažįsta žmogaus gyvenimą naikinančio blogio.258

2518S-528Šeštas palaiminimas skelbia: „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5, 8). „Tyraširdžiais“ vadinami, kurie savo protu ir valia pakluso Dievo šventumo reikalavimams, pirmiausia trijose – krikščioniškos meilės,259 skaistumo, arba seksualinio tyrumo,260 tiesos meilės ir neklaidingo tikėjimo261 – srityse. Širdies, kūno ir tikėjimo tyrumas yra tarpusavyje susiję dalykai:

Tikintieji privalo tikėti Tikėjimo simbolio tiesomis, „kad tikėdami paklustų Dievui; paklusdami dorai gyventų; dorai gyvendami skaistintų savo širdį, o ją skaistindami suprastų, ką tiki“.262

2519S-528„Tyraširdžiams“ yra pažadėta regėti Dievą akis į akį ir būti į Jį panašiems.263 Širdies tyrumas yra išankstinė to regėjimo sąlyga. Jau dabar jis mums leidžia regėti taip, kaip regi Dievas, pasitikti kitą žmogų kaip „artimą“, žmogišką mūsų ir artimo kūną suvokti kaip Šventosios Dvasios šventovę, dieviškojo grožio apraišką.

II. Kova dėl tyrumo

2520S-529Y-463Kas priima Krikštą, gauna nuo visų nuodėmių nuvalančią malonę. Tačiau pakrikštytasis turi ir toliau tęsti kovą su kūno geismingumu ir netvarkingais geismais. Tai padaryti jam pavyksta su Dievo malone, padedant:

skaistumo dorybei ir dovanai, nes skaistumas leidžia mylėti nekalta ir nepadalyta širdimi;

tyrai intencijai, kreipiančiai į tikrąjį žmogaus tikslą: pakrikštytasis visur stengiasi pasitikėti Dievo valia ir ją vykdyti;264

tyram žvilgsniui, vidiniam ir išoriniam; drausminant jausmus ir vaizduotę; atsisakant mėgautis bet kuriomis neskaisčiomis mintimis, gundančiomis pasukti iš dieviškųjų įsakymų kelio: jos „pažadina kvailų žmonių ilgesį trokšti“ (Išm 15, 5);

maldai:

Tikėjau, kad susilaikymas priklauso nuo [mūsų] pačių jėgų, kurių savyje aš nejaučiau, kadangi buvau toks kvailas, jog nežinojau, kad [...] nė vienas negali būti susilaikantis, jei Tu to neduosi. Tu, žinoma, būtum davęs, jei aš vidinėmis dejonėmis būčiau beldęsis į Tavo ausis ir tvirtu tikėjimu savo rūpestį būčiau perkėlęs ant Tavęs.265

2521S-530Y-464Tyrumui reikia drovumo. Pastarasis neatskiriamas nuo susivaldymo. Drovumas apsaugo tai, kas žmogui intymu. Tai atsisakymas apnuoginti, kas turi būti paslėpta. Drovumas susijęs su skaistumu ir parodo, koks jis jautrus. Jis valdo žmonių žvilgsnius ir veiksmus taip, kad jie atitiktų jų asmens ir jų vienybės kilnumą.

2522S-530Y-464Drovumu apsaugomas asmenų ir jų meilės slėpinys. Mylint jis padeda būti kantriems ir saikingiems; drovumas reikalauja, kad būtų išlaikytos vyro ir moters dovanojimosi ir galutinio įsipareigojimo vienas kitam sąlygos. Drovumas yra kuklumas. Jis padeda pasirinkti aprangą. Iškilus liguisto smalsumo pavojui, esame verčiami patylėti arba būti apdairūs. Drovumas tampa diskretiškumu – pagarbiu santūrumu.

2523S-530Y-412Y-464Yra ne tik kūno, bet ir jausmų drovumas. Jis, pavyzdžiui, priešinasi liguistą smalsumą žadinančiam žmogaus kūno demonstravimui kai kuriuose reklaminiuose leidiniuose arba komunikavimo priemonių užmačioms nesivaržant kelti į viešumą intymias žmonių paslaptis. Drovumas skatina pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kuris leistų priešintis mados šauksmui ir vyraujančių ideologijų įtakai.

2524S-530Y-464Drovumo formos įvairiose kultūrose skirtingos. Tačiau visur drovumą lydi žmogui savito dvasinio orumo pojūtis. Drovumas gimsta bręstant žmogaus sąžinei. Mokyti vaikus ir jaunimą drovumo reiškia ugdyti jų pagarbą žmogui.

2525S-530Y-464Krikščioniškasis tyrumas reikalauja švarios visuomeninės aplinkos, iš visuomenės komunikavimo priemonių – pagarbios ir santūrios informacijos. Širdies tyrumas apsaugo nuo paplitusios erotikos ir atitolina nuo liguistą smalsumą bei apgaulingus jausmus keliančių reginių.

2526S-530Vadinamoji papročių laisvė remiasi klaidingai suprasta žmogiškąja laisve; kad pastaroji didėtų, pirmoji turi būti ugdoma moralinio įstatymo. Iš auklėtojų reikia reikalauti, kad jie skiepytų jaunimui pagarbą tiesai, širdies savybėms ir moraliniam bei dvasiniam žmogaus kilnumui.

2527S-530„Geroji Kristaus naujiena be paliovos atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą bei kultūrą, o su klaidomis bei blogybėmis, kylančiomis iš nuolat grasinančios suvedžioti nuodėmės, kovoja ir jas šalina. Ji nepaliaujamai skaistina ir kelia tautų papročius. Savo aukštybių turtais ji tarsi iš vidaus vaisina, stiprina, ištobulina ir atnaujina Kristuje kiekvienos tautos ir amžiaus dvasios puošmenas bei dovanas.“266

Santrauka

2528S-527Y-462„Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mt 5, 28).

2529S-527Y-462Devintu įsakymu liepiama saugotis geismo, arba kūno geismingumo.

2530S-527Su kūno geismais kovojama skaistinant širdį ir susivaldant.

2531S-528Širdies tyrumas leis mums regėti Dievą: jau dabar jis leidžia viską regėti taip, kaip regi Dievas.

2532S-528Y-463Širdžiai skaistinti reikia maldos, skaistumo, tyros intencijos ir tyro žvilgsnio.

2533S-530Y-464Širdies tyrumas reikalauja drovumo, tai yra kantrumo, kuklumo ir pagarbaus santūrumo. Drovumas apsaugo tai, kas žmogui intymu.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

2514-2516, 2528-2530527. Ko reikalaujama devintu įsakymu?

Devintu įsakymu reikalaujama įveikti kūno geismingumą mintyse ir troškimuose. Kovojant su šiuo geismingumu, būtina siekti širdies tyrumo ir puoselėti susivaldymo dorybę.

KBKS 527 kontekstas

2517-2519, 2531-2532528. Kas draudžiama devintu įsakymu?

Devintu įsakymu draudžiama puoselėti mintis ir troškimus, susijusius su šeštu įsakymu draudžiamais veiksmais.

KBKS 528 kontekstas

2520529. Kaip pasiekiamas širdies tyrumas?

Palaikomas Dievo malonės ir kovodamas su netvarkingais troškimais, pakrikštytasis pasiekia širdies tyrumą, padedamas skaistumo dorybės ir dovanos, intencijos švarumo, išorinio ir vidinio žvilgsnio tyrumo, jausmų ir vaizduotės drausmės, maldos.

KBKS 529 kontekstas

2521-2527, 2533530. Ko dar reikia tyrumui?

Tyrumui reikalingas drovumas; jis apsaugo asmens privatumą, išreiškia skaistumo jautrumą, valdo žvilgsnius ir judesius, idant šie atitiktų asmenų ir jų bendrystės orumą. Tai išlaisvina iš paplitusio erotizmo ir atitolina nuo visko, kas skatina liguistą smalsumą. Taip pat reikalingas socialinės aplinkos išskaistinimas nepaliaujamoje kovoje su papročių liberalumu, besiremiančiu klaidinga žmogaus laisvės samprata.

KBKS 530 kontekstas

YC nuorodos

2523412. Kodėl pornografijos gamyba ir vartojimas yra nuodėmė?

2514, 2515, 2528, 2529462. Kodėl Devintas įsakymas draudžia lytinį geidulį?

2520, 2532463. Kaip siekti širdies tyrumo?

2521-2525, 2533464. Ar reikalingas drovumas?

 

KBK išnašos

253Plg. 1 Jn 2, 16 (Vulgata).

254Plg. Gal 5, 16. 17. 24; Ef 2, 3.

255Plg. Pr 3, 11.

256Plg. Tridento Susirinkimas, 5a sesija, Decretum de peccato originali, canon 5: DS 1515.

257Jonas Paulius II, 13, 1997, Encikl. Dominum et vivificantem, 55: AAS 78 (1986) 877–878.

258Hermas, Pastor 27, 1 (mandatum 2, 1): SC 53, 146 (Funk 1, 70).

259Plg. 1 Tes 4, 3–9; 2 Tim 2, 22.

260Plg. 1 Tes 4, 7; Kol 3, 5; Ef 4, 19.

261Plg. Tit 1, 15; 1 Tim 1, 3–4; 2 Tim 2, 23–26.

262Šv. Augustinas, De fide et Symbolo, 10, 25: CSEL 25, 32 (PL 40, 196).

263Plg. 1 Kor 13, 12; 1 Jn 3, 2.

264Plg. Rom 12, 2; Kol 1, 10.

265Šv. Augustinas, Confessiones, 6, 11, 20: CCL 27, 87 (PL 32, 729–730).

266Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 58: AAS 58 (1966) 1079.