Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

2 skirsnelis. „...Prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos“

I. Prasidėjo iš Šventosios Dvasios...

484S-94Y-80Apreiškimas Marijai pradėjo „laiko pilnatvę“ (Gal 4, 4), kai išsipildo pažadai ir baigiasi pasiruošimas. Marija yra kviečiama priimti tą, kuriame „kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė“ (Kol 2, 9). Dieviškas atsakas į jos klausimą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ (Lk 1, 34) nurodė Dvasios galybę: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs“ (Lk 1, 35).

485S-94Y-80Šventosios Dvasios misija visada esti sujungta ir suderinta su Sūnaus misija.124 Šventoji Dvasia, „Viešpats Gaivintojas“125, siunčiama pašventinti Mergelės Marijos įsčių ir dievišku būdu padaryti ją vaisingą, kad ji pradėtų amžinąjį Tėvo Sūnų, gausiantį iš jos žmogiškąją prigimtį.

486S-94Y-80Vienatinis Tėvo Sūnus, kaip žmogus, pradėtas Mergelės Marijos įsčiose, yra „Kristus“, Šventosios Dvasios pateptasis,126 nuo pat savo žmogiškojo buvimo pradžios, nors kaip toks apreikštas palaipsniui: pirmiausia piemenims,127 išminčiams,128 Jonui Krikštytojui,129 mokiniams.130 Visas Jėzaus Kristaus gyvenimas rodo, „kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe“ (Apd 10, 38).

II. ... gimė iš Mergelės Marijos

487S-96Y-80Y-83Tai, ką katalikų tikėjimas skelbia apie Mariją, remiasi tuo, ką jis skelbia apie Kristų, o tai, ko šis tikėjimas moko apie Mariją, savo ruožtu nušviečia tikėjimą į Kristų.

Išankstinis Marijos paskyrimas

488S-96Y-80Y-83„Dievas atsiuntė savo Sūnų“ (Gal 4, 4), bet, kad „paruoštų Jam kūną“131, panorėjo laisvo kūrinio bendradarbiavimo. Todėl savo Sūnaus Motina Jis nuo amžių išrinko Izraelio dukrą, jauną žydaitę iš Galilėjos Nazareto, „mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija“ (Lk 1, 27):

Gailestingumo Tėvas norėjo, kad iš anksto paskirtoji Motina pareikštų savo sutikimą prieš Sūnui įsikūnijant, idant tokiu pat būdu, kokiu moteris prisidėjo prie mirties, ji būtų prisidėjusi ir prie gyvybės.132

489S-96Y-80Y-83Senosios Sandoros metu Marijos misiją ruošė šventosios moterys. Pradžioje buvo Ieva; nepaisant jos neklusnumo, jai buvo pažadėta, kad jos palikuonis nugalės Piktąjį, 133 ir kad ji bus visų gyvųjų motina.134 Dėl to pažado Sara pradėjo sūnų, būdama senyvo amžiaus.135 Priešingai visiems žmonių lūkesčiams, kad liktų ištikimas savo pažadams, Dievas pasirinkdavo tai, kas pasauliui atrodo silpna136: Samuelio motiną Haną,137 Deborą, Rutą, Juditą, Esterą ir daugelį kitų moterų. Marija „užima pirmąją vietą tarp Viešpaties nuolankiųjų ir vargdienių, kurie viltingai iš jo tikisi ir sulaukia išganymo. Galiausiai su ja, prakilniąja Siono dukterimi, ilgai laukus pažado išsipildymo, ateina laikų pilnatvė ir prasideda nauja išganymo santvarka“138.

Nekaltasis Prasidėjimas

490S-96Y-80Y-83Kad galėtų būti Gelbėtojo Motina, Marija buvo „Dievo apipilta tokio uždavinio vertomis dovanomis“139. Angelas Gabrielius Apreiškimo metu ją sveikina kaip „malonėmis apdovanotąją“140. Iš tiesų, kad galėtų savo tikėjimu laisvai pritarti jai apreikštam pašaukimui, ji turėjo būti pilna Dievo malonės.

491S-96Y-80Y-83Amžiams bėgant Bažnyčia suvokė, kad Dievo „malonėmis apdovanotoji“141 Marija buvo atpirkta nuo pat savo prasidėjimo momento. Tai išpažįstama Nekaltojo Prasidėjimo dogma, popiežiaus Pijaus IX paskelbta 1854 metais:

Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pirmos prasidėjimo akimirkos ypatinga visagalio Dievo malone ir privilegija dėl žmonijos Atpirkėjo Jėzaus Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta.142

492S-96Y-80Y-83Tas „išskirtinio šventumo spindesys“, kuriuo ji buvo „nuo pat pirmo prasidėjimo akimirksnio papuošta“143, atsirado grynai iš Kristaus: ji yra „dėl savo Sūnaus nuopelnų kilnesniu būdu atpirkta.“144 Labiau už visus kitus sukurtus asmenis Tėvas ją „palaimino [...] Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje“ (Ef 1, 3) ir išsirinko „jame prieš pasaulio sukūrimą; [...] iš grynos meilės“ (Ef 1, 4–5), kad būtų šventa ir nesutepta Jo akivaizdoje.

493S-97Y-80Y-84Rytų tradicijos tėvai Dievo Motiną vadina „visiškai šventa“ (Panaghia); jie gerbia ją kaip „jokios nuodėmės sutepimo nepaliestą, laiko ją tarsi Šventosios Dvasios sukurta nauja būtybe“145. Dievo malone Marija liko nepaliesta jokios asmeninės nuodėmės per visą savo gyvenimą.

„Tebūna man, kaip tu pasakei...“

494S-97Y-80Y-84Išgirdusi, kad ji pagimdys „Aukščiausiojo Sūnų“, nepažindama vyro, Šventosios Dvasios galybe,146 Marija „tikėjimo klusnumu“147, būdama tikra, kad „Dievui nėra negalimų dalykų“, atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Sutikdama su Dievo žodžiu, ji tapo Jėzaus Motina ir, netrukdoma jokios nuodėmės, visa širdimi įsitraukė į dieviškąjį išganymo planą; Marija nesvyruodama atsidavė savo Sūnaus asmeniui ir misijai, kad, priklausydama nuo Jo ir drauge su Juo, Dievo malonės padedama tarnautų Atpirkimo slėpiniui:148

Šv. Ireniejus sako, kad ji „paklusdama tapo ir savo, ir visos žmonių giminės išganymo priežastimi“.149 Todėl nemažai senųjų Bažnyčios tėvų [...] jam pritaria: „Ievos neklusnumo mazgą atmezgė Marijos klusnumas; ką mergelė Ieva surišo netikėdama, tai mergelė Marija atrišo tikėjimu“.150 Lygindami su Ieva, Mariją jie vadina „gyvųjų Motina“ ir dažnai tvirtina: „mirtis – per Ievą, gyvenimas – per Mariją“.151

Dieviškoji Marijos motinystė

495S-95Y-80Y-82Evangelijose Marija vadinama „Jėzaus motina“ (Jn 2, 1; 19, 25),152 o dar prieš Sūnaus gimimą, Šventajai Dvasiai įkvėpus, [Elzbietos] ji buvo džiugiai pavadinta „mano Viešpaties motina“ (Lk 1, 43). Iš tiesų tas, kurį ji pradėjo iš Šventosios Dvasios kaip žmogų ir kuris iš tikrųjų tapo jos sūnumi pagal kūną, yra ne kas kitas, kaip amžinojo Tėvo Sūnus, antrasis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo. Bažnyčia išpažįsta, kad Marija tikrai yra Dievo Motina (Theotokos).153

Marijos mergeliškumas

496S-98Y-80Jau pirmuose tikėjimo apibrėžimuose154 Bažnyčia išpažino, kad Jėzus buvo pradėtas Mergelės Marijos įsčiose vien Šventosios Dvasios galia, ir patvirtino kūnišką šio įvykio aspektą: Jėzus buvo pradėtas „iš Šventosios Dvasios, be sėklos“155. Bažnyčios tėvai mergeliškajame Jėzaus prasidėjime regi ženklą, kad Dievo Sūnus gimė tikrai turėdamas tokią kaip mūsų žmogišką prigimtį:

Antai šv. Ignotas Antiochietis (II amžiaus pradžia) rašo: „Jūs esate tvirtai įsitikinę mūsų Viešpaties tiesa. Jis iš tikrųjų kūnu yra kilęs iš Dovydo giminės,156 Dievo Sūnus Dievo valia ir galybe,157 tikrai gimęs iš Mergelės, [...] tikrai buvo už mus kūnu nukryžiuotas valdant Poncijui Pilotui [...], iš tikrųjų kentėjo, kaip iš tikrųjų ir prisikėlė.“158

497S-98Y-80Evangeliniai pasakojimai159 mergeliškąjį Jėzaus prasidėjimą laiko dievišku veikimu, pranokstančiu bet kurį žmogišką supratimą ir galimybes:160 „jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“, – sakė angelas Juozapui apie jo sužadėtinę Mariją (Mt 1, 20). Bažnyčia mato čia išsipildžiusį dieviškąjį pažadą, kurį skelbė pranašas Izaijas: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų“ (Iz 7, 14), kaip graikiškai išversta Mt 1, 23.

498S-98Y-80Kartais sutrinkama dėl to, kad šv. Morkaus evangelija ir Naujojo Testamento laiškai nutyli mergeliškąjį Jėzaus prasidėjimą. Gali kilti klausimas, ar tai nėra legendos arba teologinės konstrukcijos be istorinio pagrindo. Į tai reikia atsakyti: tikėjimas mergeliškuoju Jėzaus prasidėjimu susidūrė su smarkia netikinčiųjų, žydų ir pagonių opozicija, patyčiomis ir nesupratimu;161 jis nebuvo pagrįstas pagonių mitologija nei derinimusi prie to meto pažiūrų. Šio įvykio prasmė suvokiama tiktai tikėjimu, kuris, pasiremdamas „slėpinių tarpusavio ryšiu“162 , tą įvykį regi susietą su Kristaus slėpinių visuma – nuo Įsikūnijimo iki Velykų. Tokį ryšį liudija jau šv. Ignotas Antiochietis: „Šio pasaulio kunigaikščiui buvo apgaubtas paslaptimi Marijos mergeliškumas bei gimdymas, taip pat Viešpaties mirtis – trys Dievo tyloje nuaidėjusios paslaptys.“163

Marija – „visuomet Mergelė“

499S-99Y-80Gilindama savo tikėjimą mergeliškąja Marijos motinyste, Bažnyčia ėmė išpažinti, kad Marija visuomet liko tikra Mergelė,164 net ir pagimdžiusi žmogumi tapusį Dievo Sūnų.165 Kristaus gimimas „ne sumažino, o pašventino jos mergeliškąjį nepaliestumą“166. Bažnyčios liturgija pagerbia Mariją kaip Aeiparthenos, „visuomet Mergelę“167.

500S-99Y-80Y-81Kartais tam prieštaraujama, nes Evangelija mini Jėzaus brolius ir seseris.168 Bažnyčia visuomet suprato, kad tie tekstai nenurodo kitų Mergelės Marijos vaikų; iš tiesų Jokūbas ir Juozapas, Jėzaus „broliai“ (Mt 13, 55), yra sūnūs Marijos, Kristaus mokinės,169 kuri pabrėžtinai vadinama „kita Marija“ (Mt 28, 1). Pagal žinomą Senojo Testamento posakį,170 tai artimi Jėzaus giminaičiai.

501S-100Y-80Jėzus yra vienintelis Marijos Sūnus. Tačiau dvasinė Marijos motinystė171 apima visus žmones, kurių išganyti Jis yra atėjęs. „Ji pagimdė Sūnų, Dievo skirtą būti pirmgimiu iš daugelio brolių (plg. Rom 8, 29), tai yra tikinčiųjų, prie kurių gimimo ir auklėjimo ji prisideda motinos meile.“172

Mergeliškoji Marijos motinystė Dievo plane

502S-100Y-80Tikėjimo žvilgsniu aprėpę Apreiškimo visumą, galime atskleisti slėpiningus motyvus, dėl kurių Dievas savo išganymo plane panoro, kad Jo Sūnus gimtų iš Mergelės. Tie motyvai susiję tiek su Kristaus asmeniu bei Jo atperkamąja misija, tiek su Marijos sutikimu priimti tą misiją visų žmonių labui.

503S-100Y-80Marijos mergystė rodo absoliučią Dievo iniciatyvą Įsikūnijimo metu. Jėzus neturi kito Tėvo, tik Dievą.173 „Žmogystė, kurią Jis prisiėmė, niekada Jo neatitolino nuo Tėvo [...]; iš prigimties Jis yra Tėvo Sūnus savo dievyste, iš prigimties – Motinos Sūnus savo žmogyste, tačiau iš tikrųjų Dievo Sūnus savo abiem prigimtimis.“174

504S-100Y-80Jėzus buvo Mergelės Marijos įsčiose pradėtas iš Šventosios Dvasios, nes Jis yra naujasis Adomas175, duodantis pradžią naujajai kūrinijai: „Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus iš dangaus“ (1 Kor 15, 47). Kristaus žmogystė nuo pat Jo prasidėjimo yra pilna Šventosios Dvasios, nes „Dievas teikia jam Dvasią be saiko“ (Jn 3, 34). Tai „iš jo“, kuris yra atpirktosios žmonijos galva,176 „pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės“ (Jn 1, 16).

505S-100Jėzus, naujasis Adomas, savo prasidėjimu Mergelėje pradeda naująjį Dievo įvaikių gimimą Šventojoje Dvasioje per tikėjimą. „Kaip tai įvyks?“ (Lk 1, 34).177 Dieviškajame gyvenime dalyvaujama „ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo“ (Jn 1, 13). Šis gyvenimas priimamas visiškai tyrai, nes žmogui jį suteikia tik Dvasia. Žmogaus pašaukimo – būti sužadėtam su Dievu – prasmė178 tobulai išsipildė mergeliškojoje Marijos motinystėje.

506S-100Marija yra Mergelė, nes jos mergeliškumas yra jokios abejonės nesužaloto179 jos tikėjimo ir neblaškomo atsidavimo Dievo valiai ženklas.180 Tai jos tikėjimas leido jai tapti Gelbėtojo Motina: „Dar labiau palaiminta Marija, priėmusi Kristaus tikėjimą, negu pradėjusi Kristaus kūną.“181

507S-100Marija, būdama drauge ir Mergelė, ir Motina, yra tobulas Bažnyčios paveikslas.182 „Su tikėjimu priimdama Dievo žodį, Bažnyčia ir pati tampa motina, nes mokymu ir krikštu ji gimdo naujam ir nemirtingam gyvenimui iš Šventosios Dvasios pradėtus ir iš Dievo gimusius vaikus. Ji taip pat yra mergelė, kuri nepalytėtai ir tyrai laikosi Sužadėtiniui duotosios priesaikos.“183

Santrauka

508S-97Y-80Y-83Y-84Iš Ievos palikuonių Dievas išsirinko Mergelę Mariją, kad būtų Jo Sūnaus Motina. „Malonėmis apdovanotoji“ yra „puikiausias Atpirkimo vaisius“184; nuo pirmos savo prasidėjimo akimirkos ji buvo visiškai apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, nė kiek jos nesutepta ir jokios asmeninės nuodėmės nepaliesta per visą gyvenimą.

509S-97Y-80Y-82Y-84Marija iš tikrųjų yra „Dievo Motina“, nes ji Motina žmogumi tapusio amžinojo Dievo Sūnaus, kuris pats yra Dievas.

510S-99Y-80Y-81Y-84Marija „liko Mergelė pradėdama Sūnų, Mergelė gimdydama, Mergelė nešiodama, Mergelė maitindama Jį krūtimi, mergelė visada.“185 Visa savo esybe ji yra „Viešpaties tarnaitė“ (Lk 1, 38).

511S-100Y-84Mergelė Marija „laisvu tikėjimu ir paklusnumu bendradarbiavo žmonių išganymo labui“186. Ji ištarė taip „visos žmogiškosios prigimties vardu“187, o būdama klusni tapo naująja Ieva, gyvųjų Motina.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

484-48694. „Prasidėjo iš Šventosios Dvasios…“ Ką reiškia šis pasakymas?

Jis reiškia, kad amžinąjį Sūnų Mergelė Marija pradėjo savo įsčiose Šventosios Dvasios veikimu, nedalyvaujant vyrui. Apreiškimo metu angelas jai tarė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs“ (Lk 1, 35).

KBKS 94 kontekstas

487-492, 50896. Ką reiškia Nekaltasis Prasidėjimas?

Dievas nuo amžių dovanai išrinko Mariją savo Sūnaus Motina. Kad galėtų atlikti šią misiją, ji buvo nekaltai pradėta. Tai reiškia, kad iš Dievo malonės ir dėl būsimų Jėzaus Kristaus nuopelnų Marija buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės nuo pat savo prasidėjimo.

KBKS 96 kontekstas

493-494, 508-51197. Kaip Marija bendradarbiauja dieviškajame išganymo plane?

Iš Dievo malonės Marija buvo apsaugota nuo bet kokios asmeninės nuodėmės per visą savo gyvenimą. Ji yra „malonėmis apdovanotoji“ (Lk 1, 28), „visiškai šventa“. Angelui paskelbus, kad ji pagimdysianti „Aukščiausiojo Sūnų“ (Lk 1, 32), Marija tam laisvai pritaria „tikėjimo klusnumu“ (Rom 1, 5). Ji visiškai atsiduoda savo Sūnaus Jėzaus asmeniui bei veiklai ir visa savo siela priima dieviškąją išganymo valią.

KBKS 97 kontekstas

495, 50995. „Gimė iš Mergelės Marijos…“ Kodėl Marija tikrai yra Dievo Motina?

Marija tikrai yra Dievo Motina, nes ji Jėzaus motina (Jn 2, 1; 19, 25). Iš tiesų tas, kuris buvo pradėtas Šventosios Dvasios veikimu ir tikrai tapo jos Sūnumi, yra amžinasis Dievo Tėvo Sūnus. Jis pats yra Dievas.

KBKS 95 kontekstas

496-498, 50398. Ką reiškia mergeliškasis Jėzaus pradėjimas?

Jis reiškia, kad Jėzus buvo pradėtas Mergelės įsčiose vien Šventosios Dvasios galia, nedalyvaujant vyrui. Savo dieviškąja prigimtimi jis yra dangiškojo Tėvo Sūnus, o savo žmogiškąja prigimtimi – Marijos Sūnus, tačiau iš tiesų jis yra Dievo Sūnus abiem savo prigimtimis kaip vienas dieviškasis Asmuo.

KBKS 98 kontekstas

499-507, 510-51199. Kokia prasme Marija yra visada Mergelė?

Ta prasme, kad ji „liko Mergelė pradėdama savo Sūnų, Mergelė gimdydama, Mergelė nešiodama, Mergelė žindydama, Mergelė motina, visada Mergelė“ (šv. Augustinas). Todėl, kaip priimta Šventajame Rašte, evangelijose „Jėzaus broliais ir seserimis“ vadinami artimi Jėzaus giminaičiai.

KBKS 99 kontekstas

501-507, 511100. Kokiu būdu dvasinė Marijos motinystė yra visuotinė?

Marija turi vienintelį Sūnų Jėzų, bet jos dvasinė motinystė jame apima visus žmones, kurių išganyti jis atėjo. Klusniai stovėdama šalia naujojo Adomo – Jėzaus Kristaus, Mergelė yra naujoji Ieva, tikroji gyvųjų motina, savo motiniškąja meile prisidedanti prie jų gimimo ir ugdymo malonės plotmėje. Mergelė ir Motina Marija yra Bažnyčios įvaizdis, tobuliausias jos įgyvendinimas.

KBKS 100 kontekstas

YC nuorodos

484-504, 508-51080. Kodėl Marija yra Mergelė?

500, 51081. Ar Marija turėjo, be Jėzaus, daugiau vaikų?

495, 50982. Ar ne papiktinimas Mariją vadinti Dievo Motina?

487-492, 50883. Ką reiškia žodžiai: „Nekaltasis Marijos prasidėjimas“?

493-494, 508-51184. Ar Marija buvo tik Dievo įrankis?

 

KBK išnašos

124Plg. Jn 16, 14–15.

125Plg. Nikėjos–Konstantinopolio simbolis: DS 150.

126Plg. Mt 1, 20; Lk 1, 35.

127Plg. Lk 2, 8–20.

128Plg. Mt 2, 1–12.

129Plg. Jn 1, 31–34.

130Plg. Jn 2, 11.

131Plg. Žyd 10, 5.

132Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 56: AAS 57 (1965) 60; plg. Ibid., 61: AAS 57 (1965) 63.

133Pr 3, 15.

134Plg. Pr 3, 20.

135Plg. Pr 18, 10–14; 21, 1–2.

136Plg 1 Kor 1, 27.

137Plg. 1 Sam 1.

138Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 55: AAS 57 (1965) 59–60.

139Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 56: AAS 57 (1965) 60.

140Lk 1, 28.

141Lk 1, 28.

142Pijus IX, Bulė Ineffabilis Deus: DS 2803.

143Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 56: AAS 57 (1965) 60.

144Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 53: AAS 57 (1965) 58.

145Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 56: AAS 57 (1965) 60.

146Plg. Lk 1, 28–37.

147Plg. Rom 1, 5.

148Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 56: AAS 57 (1965) 60–61.

149Šv. Ireniejus Lionietis, Adversus haereses 3, 22, 4: SC 211, 440 (PG 7, 959).

150Šv. Ireniejus Lionietis, Adversus haereses 3, 22, 4: SC 211, 442–444 (PG 7, 959–960).

151Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 56: AAS 57 (1965) 60–61.

152Plg. Mt 13, 55.

153Plg. Efezo Susirinkimas, Epistula II Cyrilli Alexandrini ad Nestorium: DS 251.

154Plg. DS 10–64.

155Laterano Susirinkimas (649 m.), Canon 3: DS 503.

156Plg. Rom 1, 3.

157Plg. Jn 1, 13.

158Šv. Ignotas Antiochietis, Epistula ad Smyrnaeos 1–2: SC 10bis, p. 132–134 (Funk 1, 274–276).

159Plg. Mt 1, 18–25; Lk 1, 26–38.

160Plg. Lk 1, 34.

161Plg. Šv. Justinas, Dialogus cum Tryphone Iudaeo 66–67: CA 2, 234–236 (PG 6, 628–629); Origenas, Contra Celsum, 1, 32: SC 132, 162–164 (PG 8, 720–724); Ibid., 1, 69: SC 132, 270 (PG 8, 788–789); et alii.

162Vatikano I Susirinkimas, Dogm. konst. Dei Filius, c. 4: DS 3016.

163Šv. Ignotas Antiochietis, Epistula ad Ephesios 19, 1: SC 10bis, 74 (Funk 1, 228); plg. 1 Kor 2, 8.

164Plg. Konstantinopolio II Susirinkimas, 8a sesija, Canon 6: DS 427.

165Plg. Šv. Leonas Didysis, Tomus ad Flavianum: DS 291; Ibid.: DS 294; Pelagijus I, Laiškas Humani generis: DS 442; Laterano Susirinkimas, Canon 3: DS 503; Toledo XVI susirinkimas, Symbolum: DS 571; Paulius IV, Konst. Cum quorumdam hominum: DS 1880.

166Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 57: AAS 57 (1965) 61.

167Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 52: AAS 57 (1965) 58.

168Plg. Mk 3, 31–35; 6, 3; 1 Kor 9, 5; Gal 1, 19.

169Plg. Mt 27, 56.

170Plg. Pr 13, 8; 14, 16; 29, 15; ir t. t.

171Plg. Jn 19, 26–27; Apr 12, 17.

172Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 63: AAS 57 (1965) 64.

173Plg. Lk 2, 48–49.

174Friulio Susirinkimas (796 m. arba 797 m.), Symbolum: DS 619.

175Plg. 1 Kor 15, 45.

176Plg. Kol 1, 18.

177Plg. Jn 3, 9.

178Plg. 2 Kor 11, 2.

179Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 63: AAS 57 (1965) 64.

180Plg. 1 Kor 7, 34–35.

181Šv. Augustinas, De sancta virginitate 3, 3: CSEL 41, 237 (PL 40, 398).

182Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 63: AAS 57 (1965) 64.

183Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 64: AAS 57 (1965) 64.

184Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 103: AAS 56 (1964) 125.

185Šv. Augustinas, Sermo 186, 1: PL 38, 999.

186Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 56: AAS 57 (1965) 60.

187Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae 3, q. 30, a. 1, c, ed. Leon. 11, 315.