Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik klausimai ir jų sąsajos su KBK

Krikšto sakramentas

252.  Kaip vadinamas pirmas įkrikščioninimo sakramentas?

1213-12161276-1277Dėl pagrindinės šventimo apeigos jis pirmiausia vadinamas Krikštu: pakrikštyti reiškia panardinti į vandenį. Krikštijamasis panardinamas Kristaus mirtyje ir prisikelia su juo kaip „naujas kūrinys“ (2 Kor 5, 17). Taip pat jis vadinamas „Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu“ (Tit 3, 5) ir „apšvietimu“, nes pakrikštytasis tampa „šviesos vaiku“ (Ef 5, 8).

253.  Koks yra Krikšto pirmavaizdis Senojoje Sandoroje?

1217-1222Senojoje Sandoroje aptinkama įvairių Krikšto pirmavaizdžių: gyvybės ir mirties šaltinis vanduo; vandenyje išgelbėjanti Nojaus arka; Izraelį iš Egipto vergijos išlaisvinantis perėjimas per Raudonąją jūrą; Izraelį į Pažado žemę – amžinojo gyvenimo įvaizdį – atvedantis perėjimas per Jordaną.

254.  Kas įgyvendina šiuos pirmavaizdžius?

1223-1224Jėzus Kristus, savo viešojo gyvenimo pradžioje Jono Krikštytojo pakrikštytas Jordane. Nuo kryžiaus iš perverto jo šono trykšta kraujas ir vanduo – Krikšto ir Eucharistijos ženklai, o po Prisikėlimo jis patiki apaštalams misiją: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19).

255.  Nuo kada ir kam Bažnyčia teikia Krikštą?

1226-1228Nuo Sekminių dienos Bažnyčia teikia Krikštą tiems, kurie tiki į Jėzų Kristų.

256.  Kokia yra esminė Krikšto apeiga?

1229-12451278Esminė šio sakramento apeiga yra krikštijamojo panardinimas į vandenį arba vandens išliejimas ant jo galvos, šaukiantis Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardo.

257.  Kas gali priimti Krikštą?

1246-1252Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas asmuo.

258.  Kodėl Bažnyčia krikštija kūdikius?

1250Todėl, kad jie gimsta su gimtąja nuodėme ir juos reikia išlaisvinti iš piktojo galios bei įvesti į Dievo vaikų laisvės karalystę.

259.  Ko reikalaujama iš krikštijamojo?

1253-1255Iš kiekvieno krikštijamojo reikalaujama tikėjimo išpažinimo, kurį suaugęs atlieka asmeniškai, o už kūdikį – tėvai ir Bažnyčia. Atsakomybe už parengimą Krikštui (katechumenatą) ir tikėjimo bei Krikšto malonės ugdymą taip pat dalijasi krikšto tėvas ar krikšto motina ir visa bažnytinė bendruomenė.

260.  Kas gali krikštyti?

12561284Paprastai Krikštą teikia vyskupas ir kunigas, o lotynų apeigų Bažnyčioje – dar ir diakonas. Iškilus būtinybei krikštyti gali kiekvienas asmuo, turintis intenciją daryti tai, ką daro Bažnyčia. Jis lieja vandenį ant kandidato galvos ir taria trejybinę Krikšto formulę: „Aš tave krikštiju vardan Dievo – Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

261.  Ar Krikštas būtinas išganymui?

1257Krikštas būtinas išganymui tų, kuriems buvo paskelbta Evangelija ir kurie turi galimybę prašyti šio sakramento.

262.  Ar galima būti išganytam be Krikšto?

1258-12611281-1283Kadangi Kristus mirė dėl visų žmonių išganymo, be Krikšto taip pat gali būti išganyti dėl tikėjimo mirę žmonės (kraujo Krikštas), katechumenai ir tie, kurie malonės veikiami, nepažindami Kristaus nei Bažnyčios, nuoširdžiai ieško Dievo ir stengiasi vykdyti jo valią (troškimo Krikštas). Be Krikšto mirusius vaikus Bažnyčia savo liturgijoje patiki Dievo gailestingumui.

263.  Kokie yra Krikšto padariniai?

1262-12741279-1280Krikštu atleidžiama gimtoji nuodėmė, visos asmeninės nuodėmės ir bausmės už nuodėmes; jis leidžia dalyvauti Dievo trejybiškajame gyvenime per pašvenčiamąją malonę, per nuteisinamąją malonę, įtraukiančią į Kristų ir į jo Bažnyčią; jis leidžia dalyvauti Kristaus kunigystėje ir padeda bendrystės su visais krikščionimis pamatą; jis leidžia skleistis dieviškosioms dorybėms ir Šventosios Dvasios dovanoms. Pakrikštytasis visam laikui priklauso Kristui, jis paženklintas neišdildomu Kristaus antspaudu (žyme).

264.  Kokia yra per Krikštą gaunamo krikščioniškojo vardo prasmė?

2156-21592167Vardas yra svarbus, nes Dievas pažįsta kiekvieną vardu, t. y. kaip nepakartojamą. Per Krikštą krikščionis Bažnyčioje gauna savo vardą, pageidautina – kokio nors šventojo, krikštijamajam teikiančio šventumo pavyzdį ir laiduojančio užtarimą pas Dievą.