Žmogaus veiksmų moralumas. KBK

4 skirsnis. Žmogaus veiksmų moralumas

1749^S-367^Y-291Laisvė žmogų daro moralės subjektu. Sąmoningai veikdamas, žmogus, galima sakyti, yra savo veiksmų tėvas.1732 Tikrai žmogiški, tai yra laisvai remiantis sąžinės sprendimu pasirinkti veiksmai yra vertintini kaip moralūs. Jie esti geri arba blogi.

I. Moralumo šaltiniai

1750^S-367^Y-291Žmogiškųjų veiksmų moralumas priklauso nuo:

— pasirinktojo objekto;

— siekiamo tikslo, arba intencijos;

— veiksmo aplinkybių.

Objektas, intencija ir aplinkybės yra žmogaus veiksmų moralumo „šaltiniai“, arba sudedamieji elementai.

1751^S-367^Y-291Pasirinktas objektas yra gėris, į kurį sąmoningai linksta valia. Jis yra žmogiškojo veiksmo materija. Pasirinktas objektas lemia valios akto moralumą pagal tai, ar tą objektą pažinęs protas laiko jį ar nelaiko atitinkančiu tikrąjį gėrį. 1794Protingą gėrio ir blogio tvarką, liudijamą sąžinės, nusako moralės objektyvios taisyklės.

1752^S-367^Y-291Intencija, skirtingai nuo objekto, priklauso nuo veikiančiojo subjekto. Iš pačios veikimo laisvės kylanti ir veikimo tikslą nustatanti intencija yra esminis elementas, lemiantis moralinę veiksmo vertę. Intencija pirmiausia yra nukreipta į tikslą, rodantį, ko veiksmu siekiama.2520 Intencija yra valios judėjimas į tikslą, į veiksmo pabaigą, krypimas į gėrį, kurio laukiama pradėtu veiksmu. Intencija neapsiriboja tik poveikiu atskiriems mūsų veiksmams, bet gali sutelkti daugelį veiksmų tam pačiam tikslui pasiekti,1731 gali į galutinį tikslą nukreipti visą gyvenimą. Pavyzdžiui, patarnavimo tikslas yra padėti artimui, bet sykiu tą veiksmą gali įkvėpti ir Dievo, visų mūsų veiksmų galutinio tikslo, meilė. Tam pačiam veiksmui gali turėti įtakos ir kelios intencijos, tarkime, padaryti paslaugą kitam, kad įgytum jo palankumą arba pasididžiuotum savo veiksmu.

1753^S-367^Y-291Gera intencija (pavyzdžiui, padėti artimui) savaime netinkamo elgesio (kaip melas ar šmeižtas) nepadaro nei gero, nei teisingo.2479 Tikslas priemonių nepateisina. 596Todėl negalima pateisinti, tarkime, nekalto žmogaus pasmerkimo kaip teisėtos priemonės tautai išgelbėti. Bet ir geras veiksmas (pavyzdžiui, išmalda⁴¹) tampa blogas, jei daromas bloga intencija (pavyzdžiui, dėl tuščios garbės).

1754^S-367^Y-291Moralinio veiksmo aplinkybės, apimančios ir padarinius, yra antraeilės reikšmės dalykai. Jos gali padidinti arba sumažinti žmogaus veiksmų moralinį gerumą ar blogumą (pvz., vagystės dydis). Jos gali sušvelninti ar pasunkinti veikėjo atsakomybę (pavyzdžiui, jei jis veikia genamas mirties baimės).1735 Aplinkybės savaime negali pakeisti pačių veiksmų moralinės kokybės; savaime blogo veiksmo jos negali padaryti nei gero, nei teisingo.

II. Geri ir blogi veiksmai

1755^S-368^Y-292Kad veiksmas būtų morališkai geras, turi būti geras ir jo objektas, ir tikslas, ir aplinkybės. Blogas tikslas patį veiksmą daro blogą, nors jo objektas ir būtų savaime geras (taip esti, jei kas meldžiasi ir pasninkauja, „kad būtų žmonių matomi“).

Pasirinktas objektas visą veiksmą gali sugadinti. Tam tikrus konkrečius poelgius (pavyzdžiui, paleistuvavimą) rinktis visada klaidinga, nes toks pasirinkimas reiškia valios netvarką, tai yra moralinį blogį.

1756^S-369^Y-292Taigi būtų klaidinga spręsti apie žmogaus veiksmų moralumą atsižvelgiant vien į juos pažadinusią intenciją arba aplinkybes, kuriomis jie atliekami (aplinkos bei viešosios nuomonės poveikį, prievartą ar būtinybę veikti ir t. t.). Kai kurie veiksmai, nepriklausomai nuo aplinkybių ir intencijų, niekados neleistini patys savaime dėl savo objekto; tai piktžodžiavimas prieš Dievą ir melaginga priesaika, žmogžudystė ir svetimavimas. 1789Neleistina daryti bloga norint pasiekti gera.

Santrauka

1757^S-367^Y-291Objektas, intencija ir aplinkybės yra trys žmogaus veiksmų moralumo „šaltiniai“.

1758^S-367^Y-291Valios akto pasirinkto objekto moralinė vertė priklauso nuo to, ar protas jį pažįsta ir laiko geru ar blogu.

1759^S-368^Y-292„Negalima pateisinti blogo veiksmo, atlikto gera intencija.“⁴² Tikslas priemonių nepateisina.

1760^S-368^Y-292Kad veiksmas būtų morališkai geras, turi būti geras ir objektas, ir tikslas, ir aplinkybės.

1761^S-369^Y-292Kai kuriuos konkrečius poelgius rinktis visada yra klaidinga, nes toks pasirinkimas reiškia valios netvarką, tai yra moralinį blogį. Neleistina daryti bloga norint pasiekti gera.

KBK nuorodos

17522520 Kas priima Krikštą, gauna nuo visų nuodėmių nuvalančią malonę. Tačiau pakrikštytasis turi ir toliau tęsti kovą su kūno geismingumu ir netvarkingais geismais. Tai padaryti jam pavyksta su Dievo malone, padedant: — skaistumo dorybei ir dovanai, nes skaistumas leidžia mylėti nekalta ir nepadalyta širdimi; — tyrai intencijai, kreipiančiai į tikrąjį žmogaus tikslą: pakrikštytasis visur stengiasi pasitikėti Dievo valia ir ją vykdyti; — tyram žvilgsniui, vidiniam ir išoriniam; drausminant jausmus ir vaizduotę; atsisakant mėgautis bet kuriomis neskaisčiomis mintimis, gundančiomis pasukti iš dieviškųjų įsakymų kelio: jos „pažadina kvailų žmonių ilgesį trokšti“ (Išm 15, 5); — maldai: Tikėjau, kad susilaikymas priklauso nuo [mūsų] pačių jėgų, kurių savyje aš nejaučiau, kadangi buvau toks kvailas, jog nežinojau, kad [...] nė vienas negali būti susilaikantis, jei Tu to neduosi. Tu, žinoma, būtum davęs, jei aš vidinėmis dejonėmis būčiau beldęsis į Tavo ausis ir tvirtu tikėjimu savo rūpestį būčiau perkėlęs ant Tavęs.

KBK 2520 kontekstas

17521731 Laisvė yra prote ir valioje besišaknijanti galia veikti ar neveikti, daryti viena ar kita, kitaip sakant, sąmoningai veikti. Turėdamas laisvą valią, kiekvienas atsako už save. Žmogaus laisvė yra jėga, ugdanti ir brandinanti jame tiesą ir gėrį. Laisvė tampa tobula, kai lygiuojasi į Dievą, kuris yra mūsų palaima.

KBK 1731 kontekstas

17532479 Apkalba ir šmeižtas griauna artimo gerą vardą ir garbę. Garbė yra visuomeninis žmogaus kilnumo paliudijimas, ir kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę į savo garbę, gerą vardą ir pagarbą. Tad apkalba ir šmeižtas pažeidžia teisingumo ir meilės dorybes.

KBK 2479 kontekstas

1753596 Religinė Jeruzalės vyresnybė nesutarė, kaip laikytis paties Jėzaus atžvilgiu. Fariziejai grasino ekskomunika tiems, kurie Juo seks. O tiems, kurie baiminosi, kad „visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą“ (Jn 11, 48), vyriausiasis kunigas Kajafas pranašingai siūlė: „Geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“ (Jn 11, 50). Sinedrionas nusprendė, kad Jėzus vertas mirties kaip piktžodžiautojas, tačiau neturėdamas teisės bausti mirtimi atidavė Jėzų romėnams, kaltindamas Jį politiniu maištu; tai sulygino Jį su Barabu, taip pat kaltinamu „už maištą“ (Lk 23, 19). Aukštieji kunigai siekdami, kad jis pasmerktų Jėzų, grasino Pilotui politinėmis pasekmėmis.

KBK 596 kontekstas

17561789 Kai kurios taisyklės tinka visais atvejais: — Niekada neleistina daryti bloga norint pasiekti gera. — „Aukso taisyklė“: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mt 7, 12). — Meilė visada gerbia artimą ir jo sąžinę: „Nusikalsdami broliams ir sužeisdami jų [...] sąžines, jūs nusikalstate Kristui“ (1 Kor 8, 12). „Verčiau [...] vengti visko, kas gali pastūmėti brolį į nuodėmę“ (Rom 14, 21).

KBK 1789 kontekstas

KBKS nuorodos

1755-1756, 1759-1760368. Kada veiksmas yra morališkai geras?

Veiksmas morališkai geras, kai kartu geras ir jo objektas, ir tikslas, ir aplinkybės. Pasirinktasis objektas gali vienas sugadinti visą veiksmą, net jei intencija ir būtų gera. Neleistina daryti blogio, siekiant, kad iš to kiltų gėris. Blogas tikslas gali sugadinti veiksmą, net jei jo objektas savaime ir geras. Ir priešingai, geras tikslas nedaro gero tokio elgesio, kuris blogas dėl savo objekto, nes tikslas nepateisina priemonių. Aplinkybės gali sumažinti ar padidinti veikėjo atsakomybę, bet negali pakeisti pačių veiksmų moralinės kokybės ir savaime blogo veiksmo niekada nepadaro gero.

KBKS 368 kontekstas

YC nuorodos

KBK išnašos

41Plg. Mt 6, 2–4.

42Šv. Tomas Akvinietis, In duo praecepta caritatis et in decem Legis praecepta expositio, c. 6, in: Opera omnia, v. 27, Paryžius, 1875, p. 149.