Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

4 skirsnis. Žmogaus veiksmų moralumas

1749S-367Y-291Laisvė žmogų daro moralės subjektu. Sąmoningai veikdamas, žmogus, galima sakyti, yra savo veiksmų tėvas. Tikrai žmogiški, tai yra laisvai remiantis sąžinės sprendimu pasirinkti veiksmai yra vertintini kaip moralūs. Jie esti geri arba blogi.

I. Moralumo šaltiniai

1750S-367Y-291Žmogiškųjų veiksmų moralumas priklauso nuo:

— pasirinktojo objekto;

— siekiamo tikslo, arba intencijos;

— veiksmo aplinkybių.

Objektas, intencija ir aplinkybės yra žmogaus veiksmų moralumo „šaltiniai“, arba sudedamieji elementai.

1751S-367Y-291Pasirinktas objektas yra gėris, į kurį sąmoningai linksta valia. Jis yra žmogiškojo veiksmo materija. Pasirinktas objektas lemia valios akto moralumą pagal tai, ar tą objektą pažinęs protas laiko jį ar nelaiko atitinkančiu tikrąjį gėrį. Protingą gėrio ir blogio tvarką, liudijamą sąžinės, nusako moralės objektyvios taisyklės.

1752S-367Y-291Intencija, skirtingai nuo objekto, priklauso nuo veikiančiojo subjekto. Iš pačios veikimo laisvės kylanti ir veikimo tikslą nustatanti intencija yra esminis elementas, lemiantis moralinę veiksmo vertę. Intencija pirmiausia yra nukreipta į tikslą, rodantį, ko veiksmu siekiama. Intencija yra valios judėjimas į tikslą, į veiksmo pabaigą, krypimas į gėrį, kurio laukiama pradėtu veiksmu. Intencija neapsiriboja tik poveikiu atskiriems mūsų veiksmams, bet gali sutelkti daugelį veiksmų tam pačiam tikslui pasiekti, gali į galutinį tikslą nukreipti visą gyvenimą. Pavyzdžiui, patarnavimo tikslas yra padėti artimui, bet sykiu tą veiksmą gali įkvėpti ir Dievo, visų mūsų veiksmų galutinio tikslo, meilė. Tam pačiam veiksmui gali turėti įtakos ir kelios intencijos, tarkime, padaryti paslaugą kitam, kad įgytum jo palankumą arba pasididžiuotum savo veiksmu.

1753S-367Y-291Gera intencija (pavyzdžiui, padėti artimui) savaime netinkamo elgesio (kaip melas ar šmeižtas) nepadaro nei gero, nei teisingo. Tikslas priemonių nepateisina. Todėl negalima pateisinti, tarkime, nekalto žmogaus pasmerkimo kaip teisėtos priemonės tautai išgelbėti. Bet ir geras veiksmas (pavyzdžiui, išmalda41) tampa blogas, jei daromas bloga intencija (pavyzdžiui, dėl tuščios garbės).

1754S-367Y-291Moralinio veiksmo aplinkybės, apimančios ir padarinius, yra antraeilės reikšmės dalykai. Jos gali padidinti arba sumažinti žmogaus veiksmų moralinį gerumą ar blogumą (pvz., vagystės dydis). Jos gali sušvelninti ar pasunkinti veikėjo atsakomybę (pavyzdžiui, jei jis veikia genamas mirties baimės). Aplinkybės savaime negali pakeisti pačių veiksmų moralinės kokybės; savaime blogo veiksmo jos negali padaryti nei gero, nei teisingo.

II. Geri ir blogi veiksmai

1755S-368Y-292Kad veiksmas būtų morališkai geras, turi būti geras ir jo objektas, ir tikslas, ir aplinkybės. Blogas tikslas patį veiksmą daro blogą, nors jo objektas ir būtų savaime geras (taip esti, jei kas meldžiasi ir pasninkauja, „kad būtų žmonių matomi“).

Pasirinktas objektas visą veiksmą gali sugadinti. Tam tikrus konkrečius poelgius (pavyzdžiui, paleistuvavimą) rinktis visada klaidinga, nes toks pasirinkimas reiškia valios netvarką, tai yra moralinį blogį.

1756S-369Y-292Taigi būtų klaidinga spręsti apie žmogaus veiksmų moralumą atsižvelgiant vien į juos pažadinusią intenciją arba aplinkybes, kuriomis jie atliekami (aplinkos bei viešosios nuomonės poveikį, prievartą ar būtinybę veikti ir t. t.). Kai kurie veiksmai, nepriklausomai nuo aplinkybių ir intencijų, niekados neleistini patys savaime dėl savo objekto; tai piktžodžiavimas prieš Dievą ir melaginga priesaika, žmogžudystė ir svetimavimas. Neleistina daryti bloga norint pasiekti gera.

Santrauka

1757S-367Y-291Objektas, intencija ir aplinkybės yra trys žmogaus veiksmų moralumo „šaltiniai“.

1758S-367Y-291Valios akto pasirinkto objekto moralinė vertė priklauso nuo to, ar protas jį pažįsta ir laiko geru ar blogu.

1759S-368Y-292„Negalima pateisinti blogo veiksmo, atlikto gera intencija.“42 Tikslas priemonių nepateisina.

1760S-368Y-292Kad veiksmas būtų morališkai geras, turi būti geras ir objektas, ir tikslas, ir aplinkybės.

1761S-369Y-292Kai kuriuos konkrečius poelgius rinktis visada yra klaidinga, nes toks pasirinkimas reiškia valios netvarką, tai yra moralinį blogį. Neleistina daryti bloga norint pasiekti gera.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1749-1754, 1757-1758367. Kokie yra žmogaus veiksmų moralumo šaltiniai?

Žmogaus veiksmų moralumas priklauso nuo trijų šaltinių: pasirinktojo objekto, t. y. tikrojo arba tariamojo gėrio; veikiančiojo subjekto intencijos, t. y. veiksmą motyvuojančio tikslo; veiksmo aplinkybių, įskaitant ir padarinius.

KBKS 367 kontekstas

1755-1756, 1759-1760368. Kada veiksmas yra morališkai geras?

Veiksmas morališkai geras, kai kartu geras ir jo objektas, ir tikslas, ir aplinkybės. Pasirinktasis objektas gali vienas sugadinti visą veiksmą, net jei intencija ir būtų gera. Neleistina daryti blogio, siekiant, kad iš to kiltų gėris. Blogas tikslas gali sugadinti veiksmą, net jei jo objektas savaime ir geras. Ir priešingai, geras tikslas nedaro gero tokio elgesio, kuris blogas dėl savo objekto, nes tikslas nepateisina priemonių. Aplinkybės gali sumažinti ar padidinti veikėjo atsakomybę, bet negali pakeisti pačių veiksmų moralinės kokybės ir savaime blogo veiksmo niekada nepadaro gero.

KBKS 368 kontekstas

1756, 1761369. Ar yra niekada neleistinų veiksmų?

Kai kurie veiksmai niekada neleistini dėl jų objekto (pavyzdžiui, piktžodžiavimas, žmogžudystė, svetimavimas). Jų pasirinkimą lemia valios netvarka, t. y. moralinis blogis, kurio negalima pateisinti iš jo galinčiu kilti gėriu.

KBKS 369 kontekstas

YC nuorodos

1749-1754, 1757-1758291. Kaip žmogui atskirti, ar jo veiksmai geri ar blogi?

1755-1756, 1759-1761292. Ar galima daryti blogį dėl gėrio?

 

KBK išnašos

41Plg. Mt 6, 2–4.

42Šv. Tomas Akvinietis, In duo praecepta caritatis et in decem Legis praecepta expositio, c. 6, in: Opera omnia, v. 27, Paryžius, 1875, p. 149.