Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

1 skirsnis. Prie maldos šaltinių

2652S-558Y-491Y-496Šventoji Dvasia yra „gyvasis vanduo“, besimeldžiančioje širdyje trykštantis „į amžinąjį gyvenimą“.3 Tai Ji mus moko Ją priimti iš paties šaltinio – Kristaus. Krikščionių gyvenime yra versmių, prie kurių mūsų laukia Kristus, kad mus pagirdytų Šventąja Dvasia.

Dievo žodis

2653S-558Y-491Bažnyčia „karštai ir pabrėžtinai ragina ir visus krikščionis, ypač vienuolius, dažnu Šventųjų Raštų skaitymu įgyti 'Kristaus Jėzaus pažinimo didybę' (Fil 3, 8). [...] Tačiau jie teatmena, jog Šventojo Rašto skaitymą turi lydėti malda, idant tarp Dievo ir žmogaus vyktų pokalbis. Juk 'kai meldžiamės, jam kalbame; kai skaitome dieviškuosius posakius, jo klausomės'“4.

2654S-558Dvasinio gyvenimo mokytojai, parafrazuodami Mato 7, 7, šitaip glaustai nusako Dievo žodžio maitinamos širdies nuostatas: „Ieškokite skaitydami ir rasite medituodami; belskite melsdamiesi, ir jums bus atidaryta kontempliuojant.“5

Bažnyčios liturgija

2655S-558Y-492Kristaus ir Šventosios Dvasios misija, sakramentinėje Bažnyčios liturgijoje skelbianti, sudabartinanti ir perteikianti išganymo slėpinį, toliau tęsiasi besimeldžiančioje širdyje. Dvasinio gyvenimo mokytojai širdį kartais lygina su altoriumi. Švenčiant ir po to malda paverčia liturgiją vidine bei įima ją savin. Net jei meldžiamasi „slaptoje“ (Mt 6, 6), malda visada esti Bažnyčios malda ir bendrystė su Švenčiausiąja Trejybe.6

Dieviškosios dorybės 1812-1829

2656S-558Y-492Y-493Į maldą įžengiama kaip į liturgiją: pro siaurus tikėjimo vartus. Viešpaties artumo ženkluose ieškome ir ilgimės Jo Veido, norime klausytis Jo žodžių ir jų laikytis.

2657S-558Y-492Y-493Šventoji Dvasia mus moko švęsti liturgiją laukiant Kristaus sugrįžimo; taip Ji moko mus melstis su viltimi. Bažnyčios ir asmeninė malda vėlgi stiprina mūsų viltį. Ypač konkreti ir turtinga psalmių kalba moko mus dėti savo viltį į Dievą: „Kantriai VIEŠPATIES laukiau, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą“ (Ps 40, 2). „Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties“ (Rom 15, 13).

2658S-558Y-492Y-493„Viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5). Liturginio gyvenimo išugdyta malda visko semiasi iš meilės, kuria esame mylimi Kristuje ir kuri mums leidžia į ją atsiliepti meile taip, kaip Jis mus pamilo. Meilė yra tikrasis maldos šaltinis; kas iš jo semia, pasiekia maldos viršūnę:

Myliu Tave, o mano Dieve, ir mano vienintelis troškimas mylėti Tave iki paskutinio gyvenimo atodūsio. Myliu Tave, o mano mieliausiasis Dieve, ir norėčiau verčiau mirti Tave mylėdamas, negu gyventi Tavęs nemylėdamas. Myliu Tave, Viešpatie, ir vienintelės malonės Tave teprašau: mylėti Tave amžinai. [...] Mano Dieve, jei mano lūpos negali be perstojo šnabždėti, kad Tave myliu, tai noriu, kad mano širdis Tau tai kartotų su kiekvienu atodūsiu.7

„Šiandien“

2659S-558Y-494Melstis mokomės tam tikrais momentais, klausydamiesi Viešpaties žodžio ir dalyvaudami Jo Velykų slėpinyje, tačiau visą laiką, kiekvienos dienos įvykiuose, mums kaip maldos šaltinis dovanojama Šventoji Dvasia. Jėzaus mokymo apie maldą mūsų Tėvui ir apie Jo apvaizdą prasmė yra ta pati:8 laikas yra Tėvo rankose; mes su Juo susitinkame dabar, ne vakar ir ne rytoj, bet šiandien: „O, kad šiandien išgirstumėte, ką jis byloja! Nebūkite kietaširdžiai“ (Ps 95, 7–8).

2660S-558Y-494Melstis išgyvenant kiekvienos dienos ir kiekvienos akimirkos įvykius yra viena iš Dievo karalystės paslapčių, apreikštų „mažutėliams“, Kristaus tarnams, palaiminimų beturčiams. Teisinga ir gera melstis, kad teisingumo ir taikos Karalystės atėjimas paveiktų istorijos eigą, tačiau ne mažiau svarbu palenkti maldai ir daugybę paprastų kasdienių situacijų. Bet kuri maldos forma gali būti tas raugas, su kuriuo Viešpats lygina Dievo karalystę.9

Santrauka

2661S-558Gyvu perdavimu, tai yra Tradicija, Šventoji Dvasia Bažnyčioje moko melstis Dievo vaikus.

2662S-558Y-492Y-493Maldos šaltiniai yra Dievo žodis, Bažnyčios liturgija, tikėjimo, vilties ir meilės dorybės.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

2652-2662558. Kokie yra krikščioniškosios maldos šaltiniai?

Tai Dievo žodis, teikiantis mums Kristaus „pažinimo didybę“ (Fil 3, 8), Bažnyčios liturgija, skelbianti, įgyvendinanti ir perduodanti išganymo slėpinį, dieviškosios dorybės ir kasdienės situacijos, kuriose galime susitikti su Dievu.

„Myliu tave, Viešpatie, ir prašau vienintelės malonės – mylėti tave amžinai. […] Mano Dieve, jei mano liežuvis negali kiekvieną akimirką kartoti, kad tave myliu, tai noriu, kad mano širdis kartotų kiekvienąkart, kai įkvepiu“ (šv. Jonas Marija Via­nėjus, Arso klebonas).

KBKS 558 kontekstas

YC nuorodos

2652-2653491. Ar galima išmokti melstis skaitant Bibliją?

2655-2658, 2662492. Ar asmeninė malda turi ką nors bendra su Bažnyčios malda?

2656-2658, 2662493. Koks skiriamasis krikščionių maldos bruožas?

2659-2660494. Kaip kasdienybė gali tapti maldos mokykla?

2652496. Kam meldžiantis mums reikia Šventosios Dvasios?

 

KBK išnašos

3Plg. Jn 4, 14.

4Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Dei Verbum, 25: AAS 58 (1966) 829; plg. Šv. Ambraziejus, De officiis ministrorum, 1, 88, ed. N. Testard, Paryžius, 1984, p. 138 (PL 16, 50).

5Gvigonas II Kartūzas, Scala claustralium, 2, 2: PL 184, 476. Haec tamen verba non accipiuntur in textu editionis criticae SC 163, 84; vide ibi apparatum criticum.

6Valandų liturgijos bendrieji nuostatai, 9, in: Valandų liturgija, t. 1, Vilnius, 2011, p. 29.

7Šv. Jonas Marija Vianėjus, Oratio, apud B. Nodet, Le Curé d’Ars. Sa pensée-son Coeur, Le Puy, 1966, p. 45.

8Plg. Mt 6, 11. 34.

9Plg. Lk 13, 20–21.