217.

1061 Tikėjimo simbolis, kaip ir paskutinė Šventojo Rašto knyga, baigiamas hebrajišku žodžiu Amen. Tas žodis dažnai aptinkamas Naujojo Testamento maldų pabaigoje. Ir Bažnyčia savo maldas baigia žodžiu Amen.

1062 Hebrajų kalboje žodis Amen turi tą pačią šaknį kaip ir žodis „tikėti“. Ta šaknis reiškia tvirtumą, patikimumą, ištikimybę. Tad suprantama, kodėl „Amen“ gali reikšti Dievo ištikimybę mums ir mūsų pasitikėjimą Juo.

1063 Pranašo Izaijo knygoje randame posakį „tiesos Dievas“, paraidžiui „Amen Dievas“, tai yra Dievas, ištikimai vykdantis savo pažadus: „Kas tik krašte laimės sau norės, palaimos Dievo, kurio vardas 'Amen', sau linkės“ (Iz 65, 16). Mūsų Viešpats dažnai vartoja žodį „Amen“, kartais net pakartoja jį, taip pabrėždamas savo mokymo patikimumą, savo autoritetą, pagrįstą Dievo tiesa.

1064 Tad Tikėjimo simbolio pabaigos žodžiu „Amen“ kartojamas ir patvirtinamas jo pirmasis žodis: „Tikiu“. Tikėti reiškia sakyti „Amen“ Dievo žodžiams, pažadams, įsakymams – visiškai pasitikėti Tuo, kuris yra begalinės meilės ir tobulos ištikimybės „Amen“. Tada kasdienis krikščionio gyvenimas tampa „Amen“, tariamu tam „Tikiu“, kuris išpažintas per Krikštą: Tavasis Tikėjimo simbolis tebūna tau tarytum veidrodis. Įsižiūrėk į jį ir įsitikink, ar tikrai tiki visa, ką pareiškei tikįs. Kasdien džiaukis savo tikėjimu.

1065 Jėzus Kristus pats yra „Amen“ (Apr 3, 14). Jis yra galutinis Tėvo meilės mums „Amen“; Jis perima ir užbaigia mūsų „Amen“ Tėvui: „Kiek tik yra Dievo pažadų, jie yra jame 'taip'. Todėl per jį skamba ir mūsų 'Amen' Dievo garbei“ (2 Kor 1, 20): Per Jį, su Juo ir Jame, tau, visagali Dieve Tėve, su Šventąja Dvasia visa garbė ir šlovė per amžius. AMEN.

KBK 1061-1065 kontekstas