Maldos gyvenimas. KBK | KATEKIZMAS.LT

Trečias poskyris. Maldos gyvenimas

2697^S-568^Y-499Malda yra naujos širdies gyvenimas. Ji turi mus gaivinti kiekvieną akimirką. Deja, mes pamirštame Tą, kuris yra mūsų Gyvybė ir mūsų Viskas. Dėl to dvasinio gyvenimo mokytojai, remdamiesi Pakartoto Įstatymo knyga ir Pranašais, primygtinai reikalauja melstis, tai yra „prisiminti Dievą“, dažnai žadinti „širdies atmintį“1099: „Dievą reikia prisiminti dažniau negu kvėpuojame.“¹ Bet juk neįmanoma melstis „visą laiką“, jeigu, to trokšdami, nesimeldžiame tam tikrais momentais, kurie yra nustatytas intensyvesnės ir ilgesnės krikščioniškos maldos metas.

2698^S-568^Y-4991168Bažnyčios tradicija nurodo tikintiesiems tam tikrą maldos ritmą nuolatinei maldai palaikyti. Kai kurios maldos yra skirtos kiekvienai dienai; tai ryto ir vakaro maldos, maldos prieš valgant ir pavalgius, Valandų liturgija.1174 Malda labiausiai pašventina sekmadienį, kurio šerdis yra Eucharistija.2177 Liturginių metų laikai ir didžiosios šventės yra ritmingo krikščionių maldos gyvenimo pagrindas.

2699^S-568^Y-500Kiekvieną žmogų Viešpats veda tokiais keliais ir taip, kaip Jam patinka. Kiekvienas tikintysis irgi Jam atsiliepia savo širdies balsu ir savaip išsakoma asmenine malda. Tačiau krikščioniškoji tradicija puoselėja tris svarbiausias maldos gyvenimo formas: žodinę maldą, meditaciją ir kontempliatyviąją maldą. Visų jų svarbiausias bendras bruožas yra širdies susikaupimas.2563 Tas budėjimas laikantis Dievo žodžio ir būnant Dievo akivaizdoje leidžia toms trims formoms būti iškiliais maldos gyvenimo tarpsniais.

KBK nuorodos

26981168 Iš Velykų tridienio, tarsi šviesos šaltinio, trykštantis naujasis Prisikėlimo metas nuskaidrina visus liturginius metus. Iki to Tridienio ir po jo dieną po dienos liturgija savaip rikiuoja tuos metus. Jie iš tiesų yra Viešpaties malonės metai. Išganymo ekonomija veikia laiko tėkmėje, bet nuo to laiko, kai ji buvo atbaigta Jėzaus Velykomis ir Šventosios Dvasios išliejimu, iš anksto tapo „juntama“ istorijos pabaiga, ir į mūsų laikus atėjo Dievo karalystė.

KBK 1168 kontekstas

26981174 Kristaus slėpinys (Jo Įsikūnijimas ir Jo Velykos), kurį švenčiame Eucharistijoje, ypač sekmadienio pamaldose, lydi ir įprasmina kiekvienos dienos laiką per Valandų liturgiją, arba „Dievo tarnybą“. Ištikimai laikantis apaštalų nurodymų „melstis be paliovos“, Dievo tarnybos šventimas „taip sutvarkytas, kad visas dienos ir nakties būvis būtų pašvęstas Dievo šlovinimui“. Tai „viešoji Bažnyčios malda“, kuria tikintieji (dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai) vykdo karališkąją pakrikštytųjų kunigystę. Bažnyčios „nustatytu būdu“ švenčiama Valandų liturgija „tikrai yra pačios Sužadėtinės balsas, kylantis pas Sužadėtinį arba, dar geriau, tai Kristaus ir jo Kūno malda Tėvui“.

KBK 1174 kontekstas

26982177 Sekmadienį švenčiama Viešpaties diena ir Jo Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras. „Sekmadienis, kuomet pagal apaštalų tradiciją celebruojamas velykinis slėpinys, visuotinėje Bažnyčioje privalo būti švenčiamas kaip pagrindinė privaloma šventės diena.“ „Taip pat turi būti švenčiamos mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo, Apsireiškimo, Žengimo į dangų, Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo, Švenčiausiosios Dievo Motinos Marijos, jos Nekaltojo Prasidėjimo ir Dangun Ėmimo, šventojo Juozapo, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus ir galiausiai Visų Šventųjų dienos.“

KBK 2177 kontekstas

26992563 Širdis yra buveinė, kurioje esu, kurioje gyvenu (pasak semitų ar biblinio pasakymo: į kurią „nužengiu“). Ji yra mūsų slaptasis centras, nesuvokiamas nei mūsų protui, nei kitiems žmonėms; vien tik Dievo Dvasia gali ją ištirti ir pažinti. Tai vieta, kurioje gimsta mūsų giliausių vidinių siekių diktuojami sprendimai, tiesos vieta, kurioje pasirenkame gyvenimą ar mirtį, susitikimų vieta, kadangi, būdami Dievo paveikslas, gyvename ne be santykio su Juo: širdis yra Sandoros vieta.

KBK 2563 kontekstas

KBKS nuorodos

YC nuorodos

KBK išnašos

1Šv. Grigalius Nazianzietis, Oratio 27 (theologica 1), 4: SC 250, 78 (PG 36, 16).