Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

2 skirsnis. Mūsų pašaukimas į palaimą

I. Palaiminimai

1716S-360Y-282Y-283Y-284Jėzaus skelbimo šerdis yra palaiminimai. Jais pakartojami nuo Abraomo laikų išrinktajai tautai duoti pažadai. Nukreipti į dangaus karalystę, o ne vien į žemės vaisius, jie ištobulinami:

Palaiminti beturčiai dvasia, nes jų yra Dangaus Karalystė.
Palaiminti liūdintys, nes jie bus paguosti.
Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.
Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus Karalystė.
Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. (Mt 5, 3–12).

1717S-360Y-282Y-284Palaiminimais parodomas Jėzaus Kristaus veidas ir apibūdinama Jo gailestingoji meilė, išreiškiamas tikinčiųjų pašaukimas dalyvauti Jo kančios ir Prisikėlimo garbėje, atskleidžiami krikščionio gyvenimui būdingi veiksmai ir elgsena. Jie yra stulbinantys pažadai, palaikantys viltį negandose; skelbia jau numatytą dar nelabai suvokiamą palaimą ir atlygį; tampa tikrove Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir visų šventųjų gyvenime.

II. Laimės troškimas

1718S-361Y-281Palaiminimai atitinka įgimtą laimės troškimą, kurio kilmė dieviška; Dievas jį įdiegė žmogaus širdyje, kad patrauktų ją prie savęs, nes vien Dievas gali tą troškimą patenkinti:

Mes visi iš tikrųjų norime būti laimingi, ir tarp žmonių nėra nė vieno, kuris nepritartų šiai, tegu aiškiai ir neišreikštai ištarai.16
Tad kaip man Tavęs ieškoti, Viešpatie? Juk ieškodamas Tavęs, savo Dievo, ieškau palaimingo gyvenimo. Ieškosiu Tavęs, kad gyva būtų mano siela. Juk mano kūnas yra gyvas mano siela, o mano siela yra gyva Tavimi.17
Vien tik Dievas pasotina.18

1719S-361Y-281Palaiminimai atskleidžia žmogaus gyvenimo prasmę, galutinį žmogaus veiklos tikslą: Dievas mus kviečia į savo palaimą. Šis kvietimas adresuojamas kiekvienam asmeniškai ir kartu visai Bažnyčiai – naujajai tautai tų, kurie pažadą priėmė ir gyvena tikėdami juo.

III. Krikščioniškoji palaima

1720S-362Y-285Palaima, į kurią Dievas kviečia žmogų, Naujajame Testamente apibūdinama įvairiais posakiais: Dievo karalystės atėjimas;19 Dievo regėjimas: „Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą“ (Mt 5, 8);20 įžengimas į Viešpaties džiaugsmą21, į Dievo atilsį:22

Ten mes ilsėsimės ir regėsime; regėsime ir mylėsime; mylėsime ir šlovinsime. Štai kas bus pabaigoje be pabaigos. Ir koks gi kitas gali būti mūsų tikslas, jei ne pasiekti Karalystę, kuri neturės pabaigos?23

1721S-362Y-285Dievas mus sukūrė, kad Jį pažintume, Jam tarnautume, Jį mylėtume ir taip pasiektume rojų. Mes tampame palaiminti būdami „dieviškosios prigimties“ (2 Pt 1, 4) ir amžinojo gyvenimo24 dalininkai. Tada žmogus įžengia į Kristaus šlovę25 ir Švenčiausiosios Trejybės gyvenimo palaimą.

1722S-362Y-285Tokia palaima pranoksta žmogaus suvokimą ir jo jėgas. Tai grynai Dievo dovana. Dėl to ji vadinama antgamtine, kaip ir malonė, kuri parengia žmogų įžengti į Dievo džiaugsmą.

„Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.“ Bet dėl Jo didybės ir neapsakomos garbės „niekas negalės regėti Dievo ir likti gyvas“, nes Tėvas yra nesuvokiamas; tačiau dėl savo meilės bei gerumo žmonėms ir dėl to, kad viską gali, Jis net ir tai suteikė Jį mylintiems: regėti Dievą [...]. Nes „kas neįmanoma žmonėms, tas galima Dievui“.26

1723S-362Y-285Pažadėtoji palaima verčia mus daryti lemtingus moralinius sprendimus: šalinti iš savo širdies blogus polinkius ir už viską labiau siekti Dievo meilės. Ji mus moko, kad tikrosios laimės nėra nei turtuose ar gerovėje, nei žmonių garbėje ar galybėje, nei jokioje žmogiškoje veikloje – moksle, technikoje ar mene, kad ir kokie vertingi jie būtų, nei jokiame kūrinyje, o vien Dieve, visokio gėrio ir visokios meilės šaltinyje:

Turtas yra didysis šių dienų dievaitis, kuriam nejučiomis lenkiasi minios žmonių. Palaimą jie matuoja turtu, garbingumą taip pat. [...] Visa tai lemia įsitikinimas, kad turtas viską gali. Tad jis yra vienas nūdienos stabų; antras – visuomenės pripažinimas. [...] Tas visuotinis pripažinimas, darantis žmogų žinomą ir garsų pasaulyje (tai galima pavadinti žiniasklaidos kuriama viešąja nuomone), pats yra laikomas gėriu, aukščiausiu gėriu, tikro garbinimo objektu.27

1724S-362Y-285Dekalogas, Kalno pamokslas ir apaštalų katechezė mums nurodo kelius, vedančius į dangaus karalystę. Mes einame jais žingsnis po žingsnio per kasdienius darbus, Šventosios Dvasios malonės palaikomi. Kristaus žodžių praturtinti, mes iš lėto brandiname Bažnyčioje vaisius Dievo garbei.28

Santrauka

1725S-360Y-281Y-284Palaiminimais pakartojami Dievo duoti pažadai nuo Abraomo laikų. Nukreipti į dangaus karalystę, o ne vien į žemės vaisius, jie ištobulinami. Jie atitinka Dievo įdiegtą į žmogaus širdį laimės troškimą.

1726S-360Y-284Palaiminimais mums parodomas galutinis tikslas, į kurį Dievas mus šaukia: tai dangaus karalystė, Dievo regėjimas, dalyvavimas Dievo prigimtyje, amžinasis gyvenimas, įvaikystė, atilsis Dieve.

1727S-362Amžinojo gyvenimo palaima yra neužtarnaujama Dievo dovana; ji antgamtinė, kaip ir malonė, kuri į ją veda.

1728S-362Palaiminimai verčia mus lemtingai apsispręsti žemiškųjų gėrių atžvilgiu ir nuvalo mūsų širdis, kad Dievą mylėtume labiau už viską.

1729S-362Y-285Dangaus palaima nustato kriterijus, kaip naudotis žemiškosiomis gėrybėmis laikantis Dievo Įstatymo.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1716-1717, 1725-1726360. Kodėl mums svarbūs palaiminimai?

Palaiminimai yra Jėzaus skelbimo šerdis, jais pakartojami ir išpildomi nuo Abraomo laikų Dievo duoti pažadai. Jie parodo paties Jėzaus veidą, apibūdina tikrą krikščioniškąjį gyvenimą ir atskleidžia žmogui galutinį jo veiklos tikslą – amžinąją palaimą.

KBKS 360 kontekstas

1718-1719361. Kaip palaiminimai siejasi su žmogaus laimės troškimu?

Jie atitinka įgimtą laimės troškimą, kurį Dievas įdėjo į žmogaus širdį, kad patrauktų jį prie savęs, ir kurį gali patenkinti tik Jis pats.

KBKS 361 kontekstas

1720-1724, 1727-1729362. Kas yra amžinoji palaima?

Tai Dievo regėjimas amžinajame gyvenime, kuriame mes būsime pilnatviški „dieviškosios prigimties“ (2 Pt 1, 4), Kristaus šlovės ir trejybiškojo gyvenimo džiaugsmo dalininkai. Palaima pranoksta žmogiškuosius gebėjimus; tai antgamtinė ir neužsitarnaujama Dievo dovana, kaip ir į ją vedanti malonė. Pažadėtoji palaima verčia mus priimti lemiamus moralinius sprendimus žemiškųjų gėrybių atžvilgiu, skatindama labiau už viską mylėti Dievą.

KBKS 362 kontekstas

YC nuorodos

1718-1719, 1725281. Kodėl mes ilgimės laimės?

1716-1717282. Ar Šventajame Rašte nurodytas kelias į laimę?

1716283. Kokie yra Palaiminimai?

1716-1717, 1725-1726284. Kodėl Palaiminimai tokie svarbūs?

1720-1724, 1729285. Ką vadiname Amžinąja palaima?

 

KBK išnašos

16Šv. Augustinas, De moribus Ecclesiae catholicae, 1, 3, 4: CSEL 90, 6 (PL 32, 1312).

17Šv. Augustinas, Confessiones, 10, 20, 29: CCL 27, 170 (PL 32, 791).

18Šv. Tomas Akvinietis, In Symbolum Apostolorum scilicet „Credo in Deum“ expositio, c. 15, in: Opera omnia, v. 27, Paryžius, 1875, p. 228.

19Plg. Mt 4, 17.

20Plg. 1 Jn 3, 2; 1 Kor 13, 12.

21Plg. Mt 25, 21. 23.

22Plg. Žyd 4, 7–11.

23Šv. Augustinas, De civitate Dei, 22, 30: CSEL 40/2, 670 (PL 41, 804).

24Plg. Jn 17, 3.

25Plg. Rom 8, 18.

26Šv. Ireniejus Lionietis, Adversus haereses, 4, 20, 5: SC 100, 638.

27Pal. Jonas Henrikas Niumenas, Discourses addressed to Mixed Congregations, 5 [Saintliness the Standard of Christian Principle], Vestminsteris, 1966, p. 89–91.

28Plg. palyginimą apie sėjėją: Mt 13, 3–23.