Kas ją švenčia?
233. Kas veikia liturgijoje?
234. Kas švenčia dangiškąją liturgiją?
235. Kaip Bažnyčia žemėje švenčia liturgiją?
KBK nuorodos
233.
1135 Liturginė katechezė pirmiausia apima sakramentinės ekonomijos aiškinimą (pirmas poskyris). Ją suvokus, išryškėja liturgijos šventimo naujybė. Tad šiame poskyryje bus kalbama apie Bažnyčios sakramentų šventimą. Apžvelgsime tai, kas, nepaisant skirtingų liturginių tradicijų, jose yra bendra visų septynių sakramentų šventimui; kas būdinga kiekvienam paskiram sakramentui, aptarsime vėliau. Šioje pamatinėje, sakramentiniam šventimui skirtoje katechezėje bus atsakyta į tikintiesiems pirmiausia čia iškylančius klausimus, būtent: — Kas švenčia? — Kaip švęsti? — Kada švęsti? — Kur švęsti?
1136 Liturgija yra „viso Kristaus“ (totius Christi) „veikimas“. Tie, kurie dabar ją švenčia nebevartodami ženklų, dalyvauja dangiškoje liturgijoje, ten, kur toks šventimas yra tobulas bendravimas ir šventė.
1137 Bažnyčios liturgijoje skaitomas Apreiškimas šv. Jonui pirmiausia mus nukelia į dangų, kuriame stovi sostas, o soste sėdi „Viešpats [Dievas]“ (Iz 6, 1). Paskui matomas Avinėlis, „tarytum užmuštas“ (Apr 5, 6): tai nukryžiuotas ir prisikėlęs Kristus, vienintelis tikrosios Šventyklos Vyriausiasis Kunigas, Tas, „kuris aukoja ir yra aukojamas, kuris apdovanoja ir yra dovanojamas“. Pagaliau angelas parodo „gyvybės vandens upę [...], ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto“ (Apr 22, 1) – tai vienas gražiausių Šventosios Dvasios simbolių.
1187 Liturgija yra viso Kristaus – Galvos ir Kūno – veikimas. Mūsų Vyriausiasis Kunigas be paliovos ją švenčia dangiškojoje liturgijoje drauge su Švenčiausiąja Dievo Motina, apaštalais, visais šventaisiais ir su daugybe žmonių, kurie jau yra pasiekę dangaus karalystę.
234.
1138 Dievui garbę duoda ir Jo planui tarnauja visi vėl suvienytieji Galvos – Kristaus: dangaus galybės, visa kūrinija ([Apreiškimo knygos] keturios būtybės), Senosios ir Naujosios Sandoros tarnai (dvidešimt keturi vyresnieji), naujoji Dievo tauta (šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai), ypač kankiniai, nužudytieji „dėl Dievo žodžio“ (Apr 6, 9), ir Švenčiausioji Dievo Motina (Moteris, Avinėlio Sužadėtinė), pagaliau „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apr 7, 9).
1139 Štai šioje amžinojoje liturgijoje Šventoji Dvasia ir Bažnyčia leidžia mums dalyvauti, kai sakramentuose švenčiame išganymo slėpinį.
235.
1140 Švenčia visa bendruomenė, su Galva – Kristumi suvienytas Jo kūnas. „Liturginiai veiksmai nėra privatūs; jie yra šventimas Bažnyčios, kuri yra 'vienybės sakramentas', tai yra apie vyskupus susivienijusi ir susitelkusi šventoji liaudis. Tad liturginiai veiksmai priklauso visam Bažnyčios kūnui, jie išreiškia jį ir kartu jį veikia. O pavienius to kūno narius jie paliečia įvairiopai – pagal jų užimamą vietą, pareigas ir veiklų dalyvavimą.“ Todėl, „kai tik kurias nors apeigas pagal kiekvienos jų prigimtį galima atlikti bendrai, dalyvaujant ir aktyviai įsijungiant tikintiesiems, reikia pabrėžti, kad šitoks atlikimo būdas, kiek tik įmanoma, turi pirmenybę prieš pavienį ir tarsi privatų jų atlikimą“.
1141 Susirinkimas, kuris švenčia, yra pakrikštytųjų bendruomenė; jie „savo atgimimu ir Šventosios Dvasios patepimu pašvenčiami būti dvasine buveine ir šventąja kunigyste, idant visais krikščionio žmogaus darbais būtų atnašaujamos dvasinės aukos“. Ta „bendroji kunigystė“ yra vienintelio Kunigo Kristaus kunigystė, kurioje dalyvauja visi Jo nariai: Motina Bažnyčia labai trokšta, kad visi tikintieji liturginėse apeigose dalyvautų pilnai, sąmoningai ir aktyviai, kaip reikalauja pačios liturgijos prigimtis. Krikšto dėka taip dalyvauti yra visos krikščionių tautos – „išrinktosios giminės, karališkosios kunigystės, šventosios tautos, įsigytosios liaudies“(1 Pt 2, 9) – teisė ir pareiga .
1142 Tačiau „visi nariai atlieka ne tą patį uždavinį“ (Rom 12, 4). Kai kuriuos narius Bažnyčioje ir per Bažnyčią Dievas kviečia į ypatingą tarnystę bendruomenėje. Tie tarnautojai yra išrenkami ir įšventinami Šventimų sakramentu; juo Šventoji Dvasia įgalina juos veikti atstovaujant Galvai – Kristui ir tarnauti visiems Bažnyčios nariams. Įšventintasis tarnautojas yra nelyginant Kristaus – Kunigo „ikona“. Kadangi Bažnyčios sakramentas ryškiausiai atsiskleidžia Eucharistijoje, tai vyskupo ir bendrystėje su juo esančių kunigų bei diakonų tarnyba pirmiausia pasireiškia vadovavimu Eucharistijai.
1143 Bendrosios tikinčiųjų kunigystės pareigoms atlikti yra ir kitų dalinių tarnybų, ne Šventimų sakramentu suteikiamų; jų uždavinius nustato vyskupai atsižvelgdami į liturgines tradicijas ir pastoracijos poreikius. „Ir ministrantai, skaitovai, aiškintojai bei tie, kurie priklauso chorui, atlieka tikrą liturginę tarnybą.“
1144 Tad sakramentinio šventimo metu „liturgas“ yra visas susirinkimas, kiekvienam atliekant savo pareigas, tačiau visiems esant suvienytiems juose veikiančios Dvasios. „Kiekvienas, tiek tarnautojas, tiek tikintysis, atlikdamas savo pareigą, tedaro visa ir tiktai tai, kas jam tenka pagal dalyko prigimtį ir liturgijos nuostatus.“
1188 Liturginio šventimo metu „liturgas“ yra visas susirinkimas, kiekvienam atliekant savo pareigas. Krikštu suteiktoji kunigystė yra viso Kristaus Kūno kunigystė. Tačiau kai kurie tikintieji Šventimų sakramentu įšventinami atstovauti to Kūno Galvai – Kristui.