Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik klausimai ir jų sąsajos su KBK

2 skirsnis. Liturginė įvairovė ir slėpinio vienybė

Liturginės tradicijos ir Bažnyčios visuotinumas

1200S-247Y-192Apaštalų tikėjimui ištikimos Dievo Bažnyčios nuo pirmosios Jeruzalės bendruomenės iki pat Kristaus antrojo atėjimo visur švenčia tą patį Velykų slėpinį. Liturgijoje švenčiamas slėpinys tėra vienas, bet jo šventimo formos įvairios.

1201S-247Y-192Kristaus slėpinys yra toks neišmatuojamas, kad jokia liturginė tradicija negali pakankamai tobulai jo atskleisti. Skirtingų apeigų atsiradimo ir raidos istorija rodo, kaip nuostabiai jos viena kitą papildo. Kol Bažnyčios laikėsi tų liturginių tradicijų, gyvendamos bendru tikėjimu ir bendrais tikėjimo sakramentais, jos praturtindavo viena kitą, tvirtėjo jų ištikimybė Tradicijai ir bendrai visos Bažnyčios misijai.73

1202S-247Y-192Iš pačios misijos radosi įvairių liturginių tradicijų. To paties geografinio ir kultūrinio arealo Bažnyčios ėmė švęsti Kristaus slėpinį suteikdamos apeigoms savitų, tai kultūrai būdingų išraiškos bruožų; atsirado skirtumų „tikėjimo paveldo“74, tradicijos, liturginės simbolikos, broliškos bendrystės organizavimo, tikėjimo slėpinių teologinio supratimo ir šventumo formų lygmeniu. Taip Kristus, visų tautų Šviesa ir Išganymas, per liturginį atitinkamos Bažnyčios gyvenimą yra apreiškiamas tai tautai ir kultūrai, kurioms ta Bažnyčia buvo siųsta ir kuriose ji įleido šaknis. Bažnyčia yra visuotinė: į savo vienybę ji gali įimti visus tikrus kultūros turtus juos išgrynindama.75

1203S-247Y-192Dabar Bažnyčioje gyvuoja šios liturginės tradicijos, arba apeigos: lotynų (pirmiausia Romos, bet taip pat kai kurių vietinių Bažnyčių, sakysim, šv. Ambraziejaus ar vieno kito vienuolių ordino) ir Bizantijos, Aleksandrijos (arba koptų), sirų, armėnų, maronitų ir chaldėjų. „Ištikimai sekdamas tradicija, šventasis Susirinkimas pareiškia, jog šventoji Motina Bažnyčia visas teisėtai pripažintas liturgijas laiko lygiateisėmis bei vertomis lygios pagarbos ir yra nusiteikusi jas ir ateityje saugoti bei visokeriopai palaikyti.“76

Liturgija ir įvairios kultūros

1204S-247Y-192Švenčiama liturgija turi atitikti įvairių tautų dvasią ir kultūrą.77 Idant Kristaus slėpinys būtų paskelbtas „visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui“ (Rom 16, 26), jis turi būti apreikštas visoms kultūroms, jose švenčiamas ir įgyvendinamas taip, kad jų nenaikintų, bet jas atpirktų ir ištobulintų.78 Savita, Kristaus priimta ir sutaurinta žmogiškoji Dievo vaikų kultūra padeda daugeliui jų prieiti prie Tėvo ir šlovinti Jį vienoje Dvasioje.

1205S-249Y-192„Liturgijoje, ypač sakramentų liturgijoje, yra nekintamoji dalis – Dievo įsteigta, Bažnyčios saugoma – ir dalys, kurias galima keisti, kurias ji gali, o kartais net ir privalo derinti su naujai Evangeliją priimančių tautų kultūromis.“79

1206S-249Y-192„Liturginė įvairovė gali praturtinti apeigas, bet taip pat sukelti įtampą, nesutarimų, netgi schizmų. Aišku viena, kad įvairovė šioje srityje neturi kenkti vienybei. Ji gali reikštis tik išsaugodama ištikimybę bendram tikėjimui, sakramentiniams ženklams, kuriuos Bažnyčia gavo iš Kristaus, ir hierarchinei bendrystei. Prisitaikymas prie įvairių kultūrų reikalauja atsiversti širdimi, o jei reikia, ir atsisakyti protėvių papročių, nesuderinamų su katalikų tikėjimu.“80

Santrauka

1207S-247Y-192Liturgiją dera švęsti taip, kad jos išraiškai būtų panaudota tautos, kurioje Bažnyčia gyvena, kultūra, sykiu išlaikant liturgijos savarankiškumą. Kita vertus, pati liturgija yra kultūros įkvėpėja ir ugdytoja.

1208S-247Y-192Įvairios teisėtomis pripažintos liturginės tradicijos, arba apeigos, žymėdamos ir perteikdamos tą patį Kristaus slėpinį, rodo Bažnyčios visuotinumą.

1209S-248Y-192Kriterijus, laiduojantis vienybę liturginių tradicijų įvairovėje, yra ištikimybė apaštališkai Tradicijai, tai yra iš apaštalų gautiems tikėjimo bendrumui bei sakramentams; tą bendrystę išreiškia ir garantuoja apaštalų įpėdinystė.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1200-1204, 1207-1209247. Kodėl vieną Kristaus slėpinį Bažnyčia švenčia pagal įvairias liturgijos tradicijas?

Todėl, kad neišmatuojamas Kristaus slėpinio turtingumas neišsemiamas viena liturgijos tradicija. Tad nuo pat pradžių šis turtingumas įvairiose tautose ir kultūrose buvo išreiškiamas nuostabiai įvairiomis ir viena kitą papildančiomis raiškos formomis.

KBKS 247 kontekstas

1205-1206249. Ar liturgijoje viskas nekintama?

Liturgijoje, ypač sakramentų liturgijoje, yra Dievo įsteigtų nekintamų elementų, ištikimai saugomų Bažnyčios. Taip pat yra kisti galinčių elementų, kuriuos ji gali ir kartais net privalo pritaikyti prie įvairių tautų kultūrų.

KBKS 249 kontekstas

1209248. Kas laiduoja šios formų daugybės vienybę?

Ištikimybė apaštalų tradicijai, t. y. iš apaštalų gautoji, apaštališkosios įpėdinystės paženklintoji bei laiduojamoji tikėjimo ir sakramentų bendrystė. Bažnyčia yra katalikiška, t. y. visuotinė; į savo vienybę ji gali įimti visus tikruosius kultūrų turtus.

KBKS 248 kontekstas

YC nuorodos

1200-1209192. Ar Bažnyčia gali keisti ir atnaujinti liturgiją?

 

KBK išnašos

73Plg. Paulius VI, Apašt. parag. Evangelii nuntiandi, 63–64: AAS 68 (1976) 53–55.

74Plg. 2 Tim 1, 14.

75Plg. Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 23: AAS 57 (1965) 28–29; Idem, Dekr. Unitatis redintegratio, 4: AAS 57 (1964) 95.

76Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 4: AAS 56 (1964) 98.

77Plg. Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 37–40: AAS 56 (1964) 110–111.

78Plg. Jonas Paulius II, Apašt. parag. Catechesi tradendae, 53: AAS 71 (1979) 1319–1321.

79Jonas Paulius II, Apašt. laiškas Vicesimus quintus annus, 16: AAS 81 (1989) 912–913; plg. Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 21: AAS 56 (1964) 105–106.

80Jonas Paulius II, Apašt. laiškas Vicesimus quintus annus, 16: AAS 81 (1989) 913.