Antras skyrius. Viešpaties malda: „Tėve mūsų“

2759„Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: 'Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius'“ (Lk 11, 1). Atsiliepdamas į tą prašymą, Viešpats patikėjo savo mokiniams ir visai Bažnyčiai pagrindinę krikščionių maldą. Šv. Lukas pateikia trumpąjį (penkių prašymų),1 šv. Matas – išplėstąjį (septynių prašymų) tekstą.2 Bažnyčios liturginėje tradicijoje išlaikytas šv. Mato tekstas (Mt 6, 9–13):

Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo Karalystė,
teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto.

2760Labai greitai liturgijoje Viešpaties maldą tapo įprasta užbaigti doksologija: „Nes tavo galybė ir garbė per amžius.“3 Apaštališkosios konstitucijos dar prideda pradžioje žodį „valdžia“,4; tokia formulė šiandien pateikiama ekumeninėje maldoje. Bizantijos tradicija prieš žodį „garbė“ priduria: „Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Romos mišiole paskutinis prašymas papildomas5 dar viena perspektyva – palaimingos vilties6 ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo laukimu. Po to eina visų susirinkusiųjų pritarimo šūksnis arba tęsiama apaštališkųjų konstitucijų doksologija.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos
YC nuorodos

 

KBK išnašos

1Plg. Lk 11, 2–4.

2Plg. Mt 6, 9–13.

3Didaché 8, 2: SC 248, 174 (Funk, Patres apostolici 1, 20).

4Constitutiones apostolicae 7, 24, 1: SC 336, 174 (Funk, Didascalia et Constitutiones Apostolorum 1, 410).

5Plg. Komunija, 126, in: Romos mišiolas, I Pagrindinis mišiolas, Kaunas–Vilnius, 1987, p. 496.

6Plg. Tit 2, 13.