Šv. Petro ir šv. Marcelino katakombų freska, IV amžiaus pradžia
Vaizduojamas Jėzaus susitikimas su kraujoplūdžiu sergančia moterimi. Daug metų sirgusi moteris prisilietė prie Jėzaus apsiausto, ir ją išgydė iš Jėzaus „išėjusi jėga“ (plg.
Bažnyčios sakramentai toliau daro tai, ką Kristus darė savo žemiškojo gyvenimo metu (plg. 1115 skiltį). Sakramentai yra tarytum iš Kristaus kūno „išėjusi jėga“, kad išgydytų mums nuodėmės padarytas žaizdas ir duotų naują Kristaus gyvenimą (plg. 1116 skiltį).
Tad šis paveikslas simbolizuoja dievišką ir išganomąją Dievo Sūnaus galią, kuria Jis per sakramentinį gyvenimą gelbi visą žmogų, jo kūną ir sielą.
1066S-218Y-166Tikėjimo simbolyje Bažnyčia išpažįsta Švenčiausiosios Trejybės slėpinį ir Jos valios slėpinį, kokio Ji panorėjo50 (
1067S-218Y-166„Šį žmonių atpirkimo bei tobulo Dievo pašlovinimo darbą, kurio įvadas buvo nuostabūs Dievo darbai Senojo Testamento tautoje, atliko Viešpats Kristus, ypač savo palaimintosios kančios, prisikėlimo iš numirusiųjų ir garbingo įžengimo į dangų – Velykų slėpiniu, kuriuo 'Jis mūsų mirtį mirdamas sunaikino ir mums gyvybę prisikeldamas sugrąžino'. Juk iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus šono kilo nuostabus visos Bažnyčios sakramentas“2. Dėl to liturgijoje Bažnyčia ypač švenčia Velykų slėpinį, kuriuo Kristus atbaigė mūsų išganymo darbą.571
1068S-218Y-166Tą Kristaus slėpinį Bažnyčia skelbia ir švenčia savo liturgijoje, kad tikintieji juo gyventų ir jį liudytų pasaulyje:
Mat liturgija, per kurią, ypač per dieviškąją Eucharistijos auką, „vyksta mūsų atpirkimo darbas“, labiausiai padeda tam, kad tikintieji gyvenimu išreikštų bei kitiems atskleistų Kristaus slėpinį ir savitą tikrosios Bažnyčios prigimtį.3
1069S-218Y-166Pirminė žodžio „liturgija“ reikšmė yra „viešas darbas“, „tarnavimas tautos vardu/tautai“. Krikščioniškojoje tradicijoje tuo žodžiu norima pasakyti, kad Dievo tauta dalyvauja „Dievo darbe“4. Liturgijos metu Kristus, mūsų Atpirkėjas ir Vyriausiasis Kunigas, savo Bažnyčioje, su ja ir per ją tęsia mūsų Atpirkimo darbą.
1070S-218Y-166Naujajame Testamente žodis „liturgija“ vartojamas ne tik viešajam Dievo garbinimui,5 bet ir Evangelijos skelbimui6 bei veikliai meilei7 nusakyti. Visais tais atvejais kalbama apie tarnavimą Dievui ir žmonėms. Švęsdama liturgiją, Bažnyčia yra tarnaitė, sekanti savo Viešpačiu – vieninteliu „Liturgu“8 [Didžiuoju Kunigu]:783 ji dalyvauja Jo kunigiškojoje (kultas), pranašiškojoje (skelbimas) ir karališkojoje (gailestingosios meilės tarnystė) veikloje:
Tad pagrįstai liturgija laikoma tarsi Kristaus kunigystės uždavinio vykdymu, kuriame regimais ženklais išreiškiamas ir kiekvienam žmogui savitu būdu suteikiamas pašventinimas, o mistinis Kristaus Kūnas, tai yra galva ir jo nariai, viešu tobulu būdu garbina Dievą. Iš to plaukia, kad kiekvienas liturgijos šventimas, kaip kunigo Kristaus ir jo kūno – Bažnyčios – darbas, yra ypatingai šventas. Joks kitas Bažnyčios veiksmas garbės vardu ar laipsniu neprilygsta jo veiksmingumui.9
1073S-219Liturgija taip pat yra dalyvavimas Kristaus maldoje Tėvui Šventojoje Dvasioje. Liturgija yra visokios krikščionio maldos versmė ir vainikas. Dalyvaudamas liturgijoje, vidinis žmogus įsišaknija ir įsitvirtina12 didžioje Tėvo meilėje, „kuria [Jis] mus pamilo“ (
1074S-219Y-168„Liturgija yra viršūnė, į kurią krypsta Bažnyčios veikla, ir kartu šaltinis, iš kurio plaukia visa jos stiprybė.“13 Tad liturgija yra tinkamiausia vieta Dievo tautos katechezei. „Katechezė yra esmingai susijusi su visa liturgine ir sakramentine veikla, nes sakramentuose, o ypač Eucharistijoje, Jėzus Kristus veikia visu savo Asmeniu perkeisdamas žmones.“14
1075S-219426Liturginės katechezės (kaip mystagōgia) tikslas yra įvesdinti į Kristaus slėpinį žengiant nuo to, kas regima, prie to, kas neregima, nuo ženklo prie to, kas juo žymima, nuo „sakramentų“ prie „slėpinių“.774 Tokiai katechezei skiriami vietiniai ir regioniniai katekizmai. Šiame Katekizme, kurio tikslas yra tarnauti visai skirtingų apeigų ir kultūrų Bažnyčiai,15 pateikiami pamatiniai ir bendri visai Bažnyčiai dalykai: liturgijos slėpinys ir liturgijos šventimas (
106650 Žmogus gali savo prigimtu protu tikrai pažinti Dievą iš Jo kūrinių. Tačiau yra ir kita pažinimo tvarka, kurios žmogus savo jėgomis pasiekti negali. Tai dieviškasis Apreiškimas. Visai laisvu savo nutarimu Dievas apsireiškia žmogui ir jam save dovanoja. Jis tai daro atskleisdamas savo slėpinį, savo maloningąjį planą, sumanytą prieš amžius Kristuje visų žmonių labui. Tą planą Jis visiškai atskleidė atsiųsdamas savo mylimąjį Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, ir Šventąją Dvasią.
1066236 Bažnyčios tėvai skiria sąvokas: Theologia ir Oikonomia, pirmąja pažymėdami triasmenio Dievo vidinio gyvenimo slėpinį, antrąja – visus Dievo darbus, kuriais Jis apsireiškia ir perduoda savo gyvenimą. Per Oikonomia mums apreiškiama Theologia; ir atvirkščiai – Theologia mums nušviečia visą Oikonomia. Dievo darbai apreiškia, kas Jis yra kaip toks; ir atvirkščiai – giliausias Jo Būties slėpinys padeda geriau suprasti visus Jo darbus. Panašiai esti ir su žmogaus asmeniu. Asmuo pažįstamas iš jo darbų, o kuo geriau pažįstame asmenį, tuo geriau suprantame jo elgesį.
1067571 Velykinis Kristaus kryžiaus ir prisikėlimo slėpinys yra Gerosios Naujienos, kurią apaštalai, o po jų Bažnyčia turi skelbti pasauliui, centras. Atperkamąja Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus mirtimi „vieną kartą visiems laikams“ (Žyd 9, 26) buvo įgyvendintas išganomasis Dievo planas.
1070783 Jėzų Kristų Tėvas patepė Šventąja Dvasia ir padarė „Kunigu, Pranašu ir Karaliumi“. Visa Dievo tauta dalyvauja šioje trejopoje Kristaus veikloje ir yra atsakinga už kylančią iš jos misiją ir tarnystę.
10711692 Tikėjimo simbolis primena, kokios didžios yra Dievo dovanos, kurias Jis suteikė žmogui kurdamas, o dar labiau – jį atpirkdamas ir pašventindamas. Ką tikėjimas išpažįsta, tą sakramentai perduoda: krikščionys per sakramentus, kurie juos atgimdo, tampa „Dievo vaikais“ (1 Jn 3, 1), „dieviškosios prigimties dalininkais“ (2 Pt 1, 4). Tikėjimu pažinę savo naująjį kilnumą, krikščionys nuo šiol yra pašaukti kaip dera laikytis Kristaus Evangelijos. Per sakramentus ir maldą jie gauna Kristaus malonę ir Jo Dvasios dovanas, kurios padaro juos pajėgius taip gyventi.
10732558 „Didis yra tikėjimo slėpinys.“ Bažnyčia jį išpažįsta Apaštalų tikėjimo simboliu (pirma dalis) ir švenčia sakramentine liturgija (antra dalis), kad tikinčiųjų gyvenimas taptų kaip Kristaus Šventojoje Dvasioje Dievo Tėvo garbei (trečia dalis). Tad šis slėpinys reikalauja, kad tikintieji juo tikėtų, jį švęstų ir gyventų gyvu ir asmenišku ryšiu su gyvuoju ir tikruoju Dievu. Tas ryšys yra malda.
1075426 „Katechezės centre iš esmės mes randame vieną asmenį, Jėzų iš Nazareto, vienatinį Tėvo Sūnų [...], kuris kentėjo ir mirė už mus ir dabar, prisikėlęs, amžinai gyvena su mumis [...]. Katechizuoti [...] reiškia Kristaus asmenyje atskleisti visą amžinąjį Tėvo planą, stengtis suprasti Kristaus veiksmus ir žodžius, Jame išsipildžiusius ženklus.“ Katechezės tikslas: „Pasiekti bendrystę su Jėzumi Kristumi: Jis vienas tegali pažadinti mumyse Tėvo meilę Dvasioje ir padaryti mus Švenčiausiosios Trejybės gyvenimo dalyviais.“
1075774 Graikų žodis mysterion [slėpinys] buvo verčiamas į lotynų kalbą dviem žodžiais: mysterium ir sacramentum. Vėliau sacramentum buvo aiškinamas kaip slėpiningos išganymo tikrovės, kurią išreiškia žodis mysterium, regimas ženklas. Ta prasme pats Kristus yra išganymo slėpinys: „Nėra kito slėpinio, tik Kristus.“ Išganingoji Jo šventos ir pašventinančios žmogystės veikla yra išganymo sakramentas, kuris pasireiškia ir veikia Bažnyčios sakramentuose (juos Rytų Bažnyčios taip ir vadina „šventais slėpiniais“). Septyni sakramentai yra ženklai ir priemonės, kuriomis Šventoji Dvasia skleidžia Kristaus – Galvos malonę Jo kūne – Bažnyčioje. Tad Bažnyčia turi ir teikia tą neregimą malonę, kurią pati išreiškia. Šia analogine prasme ji ir vadinama „sakramentu“.
1066-1070218. Kas yra liturgija?
Liturgija yra Kristaus slėpinio, ypač Velykų slėpinio, šventimas. Joje, atliekant Jėzaus Kristaus kunigiškąją tarnybą, ženklais išreiškiamas bei įgyvendinamas žmonių pašventinimas, ir mistinis Kristaus Kūnas, t. y. jo galva ir nariai, teikia Dievui prideramą viešąjį kultą.
1071-1075219. Kokia yra liturgijos vieta Bažnyčios gyvenime?
Liturgija kaip aukščiausio laipsnio šventoji veikla yra viršūnė, į kurią krypsta Bažnyčios veikla, ir kartu šaltinis, iš kurio plaukia visa jos stiprybė. Per liturgiją Kristus savo Bažnyčioje, su ja ir per ją tęsia mūsų atpirkimą.
1066-1070166. Kodėl Bažnyčioje taip dažnai švenčiamos pamaldos?
1074168. Kodėl Bažnyčios ir kiekvieno tikinčiojo gyvenime liturgija yra prioritetas?
1Plg. Ef 3, 4.
2Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 5: AAS 56 (1964) 99.
3Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 2: AAS 56 (1964) 97–98.
4Plg. Jn 17, 4.
5Plg Apd 13, 2; Lk 1, 23.
6Plg. Rom 15, 16; Fil 2, 14–17. 30.
7Plg. Rom 15, 27; 2 Kor 9, 12; Fil 2, 25.
8Plg. Žyd 8, 2. 6.
9Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 7: AAS 56 (1964) 101.
10Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 11: AAS 56 (1964) 103.
11Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 9: AAS 56 (1964) 101.
12Plg. Ef 3, 16–17.
13Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 10: AAS 56 (1964) 102.
14Jonas Paulius II, Apašt. parag. Catechesi tradendae, 23: AAS 71 (1979) 1296.
15Plg. Vatikano II Susirinkimas, Konst. Sacrosanctum Concilium, 3–4: AAS 56 (1964) 98.