Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

10 skirsnis. „Tikiu nuodėmių atleidimą“

976S-200Y-151Apaštalų tikėjimo simbolyje tikėjimas nuodėmių atleidimu jungiamas su tikėjimu į Šventąją Dvasią, taip pat ir su tikėjimu Bažnyčia ir šventųjų bendryste. Prisikėlęs Kristus, duodamas savo apaštalams Šventąją Dvasią, suteikė ir savo dievišką galią atleisti nuodėmes: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).

(Antrojoje Katekizmo dalyje bus išsamiai aptartas nuodėmių atleidimas per Krikštą, Atgailos sakramentą ir kitus sakramentus, ypač Eucharistiją. Tad čia užteks paminėti keletą pagrindinių dalykų.)

I. Vienas Krikštas nuodėmėms atleisti1263

977S-200Y-151Mūsų Viešpats nuodėmių atleidimą susiejo su tikėjimu ir su Krikštu: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas“ (Mk 16, 15–16). Krikštas yra pirmasis ir pagrindinis nuodėmių atleidimo sakramentas, nes jis mus vienija su už mūsų nuodėmes mirusiu ir mums nuteisinti prikeltu Kristumi,547 kad „mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4).

978S-200Y-151„Kai, pirmą kartą išpažinę tikėjimą, būname nuplaunami šventuoju Krikštu, mums suteikiamas visiškas atleidimas, ir nebelieka nei kaltės – ar tai gimtosios, ar apsileidimu atsiradusios, ar laisva valia padarytos, – kurią reikėtų panaikinti, nei bausmės, kurią reikėtų atlikti. Vis dėlto Krikšto malonė neišvaduoja žmogaus iš visų prigimties silpnybių. Negana to: kiekvienam tenka kovoti su geismingumu, kuris mus nuolat traukia į nuodėmę.“548

979S-200Y-151Kas bus toks narsus ir budrus šioje kovoje su palinkimu į blogį, kad išliktų nesužeistas nuodėmės? „Kadangi Bažnyčiai buvo būtina turėti galią atleisti nuodėmes ir kitaip, ne vien Krikšto sakramentu, jai buvo duoti dangaus Karalystės raktai, suteikiantys galią atleisti kaltes bet kuriam atgailojančiam, nors jis darytų nuodėmes iki paskutinės gyvenimo valandos.“549

980S-200Y-151Atgailos sakramentu pakrikštytasis gali būti sutaikintas su Dievu ir su Bažnyčia:

Bažnyčios tėvai buvo teisūs atgailą vadindami „varginguoju Krikštu“.550 Po Krikšto nupuolusiųjų išganymui Atgailos sakramentas yra lygiai taip būtinas, kaip pats Krikštas būtinas tiems, kurie dar nėra atgimę.551

II. Raktų galia

981S-201Y-150Prisikėlęs Kristus pasiuntė savo apaštalus skelbti Jo vardu visoms tautoms, „kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą“ (Lk 24, 47). Šią „sutaikinimo tarnystę“ (2 Kor 5, 18) apaštalai ir jų įpėdiniai vykdė ne vien skelbdami žmonėms Kristaus mums pelnytą Dievo atleidimą bei kviesdami juos atsiversti ir tikėti, bet ir atleisdami jiems nuodėmes Krikštu ir sutaikindami juos su Dievu ir Bažnyčia iš Kristaus gautųjų raktų galia:

Bažnyčia „gavo dangaus karalystės raktus, kad joje būtų atleidžiamos nuodėmės Kristaus krauju ir Šventosios Dvasios veikimu. Toje Bažnyčioje per nuodėmę mirusi siela atgyja, kad gyventų su Kristumi, kurio malone esame išgelbėti.“552

982S-201Y-150Nėra tokios sunkios kaltės, kurios šventoji Bažnyčia negalėtų atleisti. „Nėra tokio blogo ir tiek nusikaltusio žmogaus, kad jis negalėtų tikėtis atleidimo, jei tik nuoširdžiai gailisi.“553 Kristus, kuris mirė už visus žmones, trokšta, kad Jo Bažnyčioje atleidimo durys visada būtų atvertos kiekvienam, kas tik nusigręžia nuo nuodėmės.554

983S-201Y-150Katechezė stengsis gaivinti ir stiprinti tikinčiųjų tikėjimą neprilygstamo didumo dovana, kurią prisikėlęs Kristus suteikė savo Bažnyčiai: tai apaštalų ir jų įpėdinių tarnybos misija ir galia tikrai atleisti nuodėmes:

Viešpats nori, kad Jo mokiniai turėtų kuo daugiau galios, nori, kad Jo silpni tarnai darytų Jo vardu visa, ką darė Jis pats būdamas žemėje.555

Kunigai gavo galią, kurios Dievas nedavė nei angelams, nei arkangelams. [...] Ir visa, ką kunigai daro žemėje, Dievas patvirtina danguje.556

Jeigu Bažnyčioje nebūtų nuodėmių atleidimo, nebūtų ir jokios būsimojo gyvenimo ir amžinojo išlaisvinimo vilties. Dėkokime Dievui, kuris tokią dovaną suteikė savo Bažnyčiai.557

Santrauka

984S-200Y-151Tikėjimo simbolyje „nuodėmių atleidimas“ jungiamas su tikėjimo į Šventąją Dvasią išpažinimu. Mat, duodamas apaštalams Šventąją Dvasią, prisikėlęs Kristus jiems taip pat suteikė galią nuodėmes atleisti.

985S-200Y-151Krikštas yra pirmasis ir pagrindinis nuodėmių atleidimo sakramentas: jis mus vienija su mirusiu ir prisikėlusiu Kristumi ir duoda mums Šventąją Dvasią.

986S-201Y-150Y-151Bažnyčia Kristaus valia turi galią atleisti pakrikštytiesiems nuodėmes ir tai daro per vyskupus ir kunigus, kaip įprasta, Atgailos sakramentu.

987S-201Y-150Y-151„Tiek nuodėmes atleidžiantys kunigai, tiek sakramentai tėra tartum įrankiai, kuriais pats išganymo autorius ir teikėjas Viešpats Kristus suteikia mums nuodėmių atleidimą ir mus nuteisina.“558

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

976-980, 984-985200. Kaip atleidžiamos nuodėmės?

Pirmas ir pagrindinis nuodėmių atleidimo sakramentas yra Krikštas. Po Krikšto padarytoms nuodėmėms atleisti Kristus įsteigė Sutaikinimo, arba Atgailos, sakramentą, per kurį pakrikštytasis sutaikinamas su Dievu ir Bažnyčia.

KBKS 200 kontekstas

981-983, 986-987201. Kodėl Bažnyčia turi galią atleisti nuodėmes?

Bažnyčia turi misiją ir galią atleisti nuodėmes, nes tai jai suteikė pats Kristus: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).

KBKS 201 kontekstas

YC nuorodos

981-983, 986-987150. Ar Bažnyčia iš tikrųjų gali atleisti nuodėmes?

976-980, 984-987151. Kaip nuodėmės atleidžiamos Bažnyčioje?

 

KBK išnašos

547Plg. Rom 4, 25.

548Catechismus Romanus, 1, 11, 3, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 123.

549Catechismus Romanus, 1, 11, 4, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 123.

550Šv. Grigalius Nazianzietis, Oratio 39, 17: SC 358, 188 (PG 36, 356).

551Tridento Susirinkimas, 14a sesija, Doctrina de sacramento Paenitentiae, c. 2: DS 1672.

552Šv. Augustinas, Sermo 214, 11, ed. P. Verbraken: Revue Bénédictine, 72, 1962, 21 (PL 38, 1071–1072).

553Catechismus Romanus, 1, 11, 5, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 124.

554Plg. Mt 18, 21–22.

558Catechismus Romanus, 1, 11, 6, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 124–125.