569.

2700 Dievas kalba žmogui savo žodžiu. Mūsų maldai gyvybę suteikia mintimi ar balsu ištarti žodžiai. Tačiau svarbiausia širdžiai būti čia ir dabar su Tuo, kuriam kalbame melsdamiesi. „Ar mūsų malda bus išklausyta, priklauso ne nuo žodžių gausumo, bet nuo mūsų sielų įkarščio.“

2701 Žodinė malda yra neatskiriama krikščioniškojo gyvenimo dalis. Patraukęs prie savęs mokinius tyliąja malda, Mokytojas juos išmoko žodinės maldos: „Tėve mūsų“. Jėzus meldėsi ne tik liturginėmis sinagogos maldomis; Evangelijos mums parodo, kaip Jis pakiliu balsu taria asmeninės maldos žodžius – ir džiugiai šlovindamas Tėvą, ir apimtas sielvarto Getsemanėje.

2702 Mūsų žmogiška prigimtis reikalauja, kad vidinėje maldoje dalyvautų ir pojūčiai. Mes esame kūnas ir dvasia ir jaučiame poreikį išreikšti savo jausmus išorėje. Melstis turime visa savo esybe, kad mūsų maldavimas būtų kuo stipresnis.

2703 Tas poreikis atitinka ir Dievo reikalavimą. Dievas ieško garbintojų Dvasia ir tiesa, taigi gyvos, iš sielos gelmių kylančios maldos. Jis taip pat nori išorinės išraiškos, kad ir kūnas dalyvautų vidinėje maldoje, nes tada Dievas tobulai pagarbinamas viskuo, į ką Jis turi teisę.

2704 Kadangi žodinė malda yra išorinė ir labai žmogiška, ji pirmiausia yra tikinčiųjų būrio malda. Tačiau ir giliausia vidinė malda negali apsieiti be žodinės maldos. Malda tampa vidinė tiek, kiek mes suvokiame Tą, „kuriam kalbame“. Tada žodinė malda tampa pirmąja kontempliatyviosios maldos pakopa.

KBK 2700-2704 kontekstas

2722 Žodinė malda, pagrįsta žmogaus prigimties kūno ir dvasios vienybe, į vidinę širdies maldą įtraukia ir kūną. Tos maldos pavyzdys yra Kristus, kuris meldžiasi Tėvui ir savo mokinius moko „Tėve mūsų“ maldos.

KBK 2722 kontekstas

570.

2705 Meditacija pirmiausia yra ieškojimas. Dvasia stengiasi suprasti krikščioniškojo gyvenimo „kodėl“ ir „kaip“, kad įsiklausytų, ko Dievas reikalauja, ir į tai atsilieptų. Tą daryti reikia susikaupus, o tai nėra lengva. Paprastai padeda knyga; krikščionys turi iš ko rinktis: tai ir Šventasis Raštas, ypač Evangelijos, ir šventi paveikslai, ir atskiroms dienoms ar laikams skirti liturginiai tekstai, dvasinio gyvenimo žinovų raštai, dvasingumą ugdantys veikalai, didžioji kūrinijos ir istorijos knyga, Dievo „šiandien“ atverstas puslapis.

2706 Apmąstyti tai, kas skaitoma, reiškia tai įsidėmėti ir pritaikyti sau. Čia atsiveria kita – gyvenimo knyga. Nuo minties einama prie tikrovės. Kiek parodai nusižeminimo ir tikėjimo, tiek atrandi paskatų, kurios jaudina širdį ir gali būti įžvelgiamos. Norint pasiekti šviesą, būtina daryti tai, kas teisinga: „Viešpatie, ko nori, kad daryčiau?“

2707 Kiek yra dvasinio gyvenimo mokytojų, tiek ir meditacijos metodų. Krikščionis privalo mąstyti reguliariai, kitaip jis bus panašus į uolėtą ar erškėčiuotą dirvą iš palyginimo apie sėjėją. Tačiau metodas yra tik vadovas; svarbu su Šventąja Dvasia žengti priekin vieninteliu maldos keliu, kuris yra Jėzus Kristus.

2708 Meditacija pasitelkia mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Toks sutelkimas būtinas norint geriau perprasti tikėjimo įsitikinimus, paakinti širdį atsiversti ir sustiprinti norą sekti Kristumi. Krikščioniškajai maldai labiausiai tinka apmąstyti „Kristaus slėpinius“ skaitant apie dieviškuosius dalykus (lectio divina) arba kalbant rožinį. Tokia maldingos meditacijos forma labai vertinga, tačiau krikščioniškoji malda turi siekti dar toliau: pažinti Jėzaus meilę, su Juo vienytis.

KBK 2705-2708 kontekstas

2723 Meditacija yra maldingas ieškojimas, pasitelkiantis mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Jos tikslas apmąstomą dalyką tikėjimo dvasia susieti su mūsų gyvenimo tikrove ir pritaikyti sau.

KBK 2723 kontekstas

571.

2709 Kas yra kontempliatyvioji malda? Šv. Teresė atsako: „Aš manau, kad minties malda yra ne kas kita, kaip nuoširdus draugiškas bendravimas, kai dažnai kalbamės su Dievu visai vieni, būdami tikri, jog Jis mus myli.“ Kontempliatyvioji malda ieško „to, kurį myli mano širdis“ (Gg 3, 1), tai yra Jėzaus, o Jame – Tėvo. Jo ieškome, nes Jo trokšti visada yra meilės pradžia; Jo ieškome su tyru tikėjimu, tuo tikėjimu, kuris mums leidžia gimti iš Jo ir Jame gyventi. Ir kontempliuojant dar galima medituoti, tačiau žvilgsnis jau krypsta į Viešpatį.

2710 Kontempliatyviosios maldos laikas ir trukmė priklauso nuo širdies paslaptis atveriančios tvirtos valios. Kontempliuojama ne tada, kai atlieka laiko, bet kai surandama laiko Viešpačiui, tvirtai pasiryžus jo netrumpinti, kad ir koks sunkus ir sausringas būtų susitikimas su Juo. Ne visuomet galime medituoti, bet visuomet galime kontempliuoti, nepaisydami sveikatos būklės, darbo sąlygų ir nuotaikos. Ieškojimo ir susitikimo vieta yra beturtė ir tikinti širdis.

2711 Kontempliatyvioji malda pradedama panašiai kaip ir Eucharistinė liturgija: širdyje susikaupę, visą save palenkiame Šventosios Dvasios veikimui, apsigyvename Viešpaties namuose, kurie esame patys, sužadiname tikėjimą, kad čia ir dabar būtume su Tuo, kuris mūsų laukia, nusimetame visas kaukes ir atgręžiame širdį į mus mylintį Viešpatį, kad Jam save patikėtume kaip išskaistintiną ir perkeistintiną atnašą.

2712 Kontempliatyvioji malda yra Dievo vaiko, atleidimą gavusio nusidėjėlio, malda; jis išmoksta priimti meilę, kuria yra mylimas, ir trokšta į ją atsiliepti dar didesne meile. Tačiau jis žino, kad jo meilė, kuria jis atsiliepia, yra Šventosios Dvasios išlieta jo širdyje, nes viskas yra iš Dievo malonės. Kontempliatyvioji malda yra nuolankus ir neturto dvasios kupinas atsidavimas mylinčio Tėvo valiai, vis tvirčiau susivienijant su Jo mylimuoju Sūnumi.

2713 Taigi kontempliatyvioji malda yra labai paprastas maldos slėpinio išraiškos būdas. Ji yra dovana, malonė, kurios negalima gauti kitaip kaip tik nusižeminus ir nieko neturint. Kontempliatyvioji malda yra mūsų širdies gelmėje Dievo su mumis sudarytos Sandoros ryšys. Kontempliatyvioji malda – tai bendrystė, Švenčiausiajai Trejybei žmogų, Dievo paveikslą, darant „panašų į save“.

2714 Kontempliatyvioji malda taip pat yra intensyvios maldos metas. Kontempliuojant Tėvas mums suteikia stiprybės Jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų mūsų širdyse ir mes būtume įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje.

2715 Kontempliacija yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis. „Aš žiūriu į Jį, o Jis žiūri į mane“, – pasakė prieš tabernakulį besimeldžiantis vienas Arso kaimietis jo šventojo klebono laikais. Tas dėmesys Jėzui yra savojo „aš“ atsižadėjimas. Jėzaus žvilgsnis nuvalo širdį. Jo šviesa apšviečia mūsų širdies akis ir moko viską matyti Jo tiesos ir užuojautos visiems žmonėms šviesoje. Be to, kontempliacija kreipia žvilgsnį į Kristaus gyvenimo slėpinius. Taip mokomės „vidinio Viešpaties pažinimo“, kad vis labiau Jį mylėtume ir Juo sektume.

2716 Kontempliatyvioji malda yra Dievo žodžio klausymasis. Anaiptol nebūdamas pasyvus, šis klausymasis yra tikėjimo klusnumas, besąlygiškas tarno paslaugumas, kupinas meilės sūnaus prisirišimas. Kas taip paklūsta, taria „Taip“ drauge su tarnu tapusiu Sūnumi, taria „Fiat“ drauge su Jo nuolankiąja tarnaite.

2717 Kontempliatyvioji malda yra tyla – „būsimojo pasaulio simbolis“ arba „nebylioji meilė“. Žodžiai kontempliuojant nėra samprotavimas, bet šakos meilės ugniai kurstyti. Paviršutiniškam žmogui nepakeliamoje tyloje Tėvas mums taria savo Žodį – įsikūnijusį, kentėjusį, mirusį ir prisikėlusį, o įvaikystės Dvasia leidžia dalyvauti Jėzaus maldoje.

2718 Leisdama mums dalyvauti Kristaus slėpinyje, kontempliatyvioji malda mus vienija su Kristaus malda. Bažnyčia Kristaus slėpinį švenčia Eucharistijoje, o Šventoji Dvasia leidžia jį išgyventi kontempliuojant, idant paskui apreikštų veiklia gailestingąja meile.

2719 Kontempliatyvioji malda yra meilės bendrystė, daugybei teikianti gyvybę tiek, kiek sutinkama likti tikėjimo naktyje. Agonijos ir kapo naktys parengia velykinę Prisikėlimo naktį. Jo Dvasia (o ne „kūnas, kuris yra silpnas“) nulemia, kad kontempliatyviąja malda įgyvendintume šiuos tris intensyvius Jėzaus Valandos laikus. Būtina sutikti bent vieną valandą pabudėti kartu su Juo.

KBK 2709-2719 kontekstas

2724 Kontempliatyvioji malda yra paprasta maldos slėpinio išraiška. Tai yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis, Dievo žodžio klausymasis, nebyli meilė. Leisdama mums dalyvauti Kristaus slėpinyje, ši malda mus vienija su Kristaus malda.

KBK 2724 kontekstas

2739 Šv. Pauliaus pasitikėjimas yra drąsus, pagrįstas Dvasios malda mumyse ir savo vienatinį Sūnų mums atidavusio Tėvo ištikima meile. Besimeldžiančios širdies perkeitimas yra pirmasis atsakymas į mūsų prašymą.

2740 Jėzaus malda krikščionio maldą padaro veiksmingu prašymu. Jėzus yra jos pavyzdys, Jis meldžiasi mumyse ir su mumis. Jei Sūnaus širdis ieško vien to, kas patinka Tėvui, kaipgi Jo įvaikių širdys galėtų labiau prisirišti prie dovanų, negu prie Dovanotojo?

2741 Jėzus meldžiasi ir už mus, mūsų vardu ir mūsų labui. Visi mūsų prašymai vieną kartą visiems laikams buvo sukaupti Jo šūksnyje ant kryžiaus, o Tėvo išklausyti Jo Prisikėlimu; dėl to Jis be paliovos užtaria mus pas Tėvą. Jei mūsų malda, kupina pasitikėjimo ir vaikiškos drąsos, bus tikrai suvienyta su Jėzaus malda, mes gausime visa, ko prašome Jo vardu, ir netgi dar daugiau: pačią Šventąją Dvasią, kurioje yra visos dovanos.

KBK 2739-2741 kontekstas