Kas yra „katekizmas“?

Katekizmas – glaustas, bet išsamus krikščioniškojo tikėjimo tiesų pristatymas remiantis Biblija ir Bažnyčios tradicija. Katekizmo sąvoka kildinama iš graikiškos žodžių κατήχησις bei κατηχεῖν, reiškiančių žodinį krikščioniškų tiesų perdavimą, šaknies.

Mūsų epochoje katekizmas dažniausiai sutapatinamas su knyga, iš kurios mokomasi tikėjimo tiesų. Tai nėra tikslu, nes tikėjimas nėra kruopštaus mokymosi pasiekimas, bet Dievo malonės dovana. Ankstyvoji Bažnyčia pagrindinį dėmesį skyrė žodiniam tikėjimo tiesų perdavimui (katechezė) ir krikščioniškojo gyvenimo liudijimui (martyrium).

Keletą metų trunkanti katechezė vyko rengiant suaugusiuosius Krikštui. Taip susiformavo katechetų mokyklos, kuriose buvo vykdoma suaugusiųjų katechezė. Iš Kirilo Jeruzaliečio 348 metais užrašytų katechezių matome, jog devyniolika katechezių buvo sakoma prieš Krikštą, o penkios po Krikšto. Tai rodo, kad Bažnyčia palydėdavo naujai pakrikštytuosius jų tikėjimo kelyje. Vienas anksčiausių bandymų padaryti tikėjimo tiesų santrauką ir pateikti ją kitiems buvo šv. Augustino apie 424 metus sukurtas rinkinys Enchiridion. Prašomas bičiulio Lauryno, Augustinas pristatė tikėjimo tiesas, pradėdamas nuo dieviškųjų dorybių – tikėjimo vilties ir meilės (plg. 1 Kor 13).

Viduramžiais labai suklestėjo katekizmų rašymas, nors veikalų pavadinimuose nebuvo šio žodžio, pvz., šv. Tomas Akvinietis parašė visą eilę katechetinių veikalų aiškindamas Tikėjimo išpažinimą, Tėve mūsų maldą, Dešimt Dievo įsakymų, septynis sakramentus ir kitas tikėjimo tiesas, skirdamas joms atskirus traktatus.

Pirmą kartą katekizmu pavadinta knyga pasirodė 1504 metais. Tai buvo portugalo Ortiz de Villegas, Ceuta vyskupo Šiaurės Afrikoje, Cathecismo Pequeno (Mažasis katekizmas). Šis pavadinimas davė pradžią kitiems autoriams, tarp jų ir reformatų teologams, dėstyti tikėjimo tiesas leidžiant savo katekizmų knygas. 1545 metais prasidėjęs Tridento Visuotinis Bažnyčios Susirinkimas jau pirmoje sesijoje iškėlė tikslą sukurti oficialų Bažnyčios katekizmą, nes privačia iniciatyva atsiradę katekizmai nepasižymėjo teisingu tikėjimo tiesų aiškinimu. Nors to buvo siekiama per visą Susirinkimo eigą, tačiau 1563 metais pasibaigęs Visuotinis Susirinkimas popiežiui Pijui IV perdavė katekizmui siūlomą medžiagą, kuriai reikėjo rimtos redakcijos.

Pagrindiniu katekizmo sudarytoju buvo paskirtas kardinolas šv. Karolis Baromiejus, kuris baigė Susirinkimo pradėtą darbą. Jausdamas šios knygos reikšmę reformacijos draskomoje Bažnyčioje popiežius Pijus V paskyrė katekizmo revizijos komisiją, vadovaujamą kardinolo Guglielmo Sirleto. Tik po kruopštaus katekizmo patikrinimo jis buvo paskelbtas 1566 metais ir dedikuotas klebonams (Catechismus, Ex decreto Concilii Tridentini, Ad parochos, Pii Quinti Pont. Max. Iussu editus). Nuo 1567 metų laidos katekizmo pavadinime buvo sustiprinta katalikiška tapatybė ir jis pavadintas Catechismus Romanus (Romos Katekizmas). Knyga buvo tokia populiari, kad iki 20 amžiaus išėjo apie 550 lotyniško teksto laidų ir daugiau kaip 350 vertimų į kitas kalbas laidų. 1568 metais Krokuvoje šis katekizmas buvo išleistas lenkų kalba, todėl galėjo būti žinomas ir Lietuvos teritorijoje tarnaujantiems katalikų dvasininkams.

Remiantis Catechismus Romanus buvo sudarinėjami kiti katekizmai gimtosiomis kalbomis, pritaikyti įvairioms socialinėms bei amžiaus grupėms. 19–20 amžiuje išpopuliarėjo katekizmai, sudaryti klausimų ir atsakymų forma. Tuo buvo labai išryškinta tikėjimo tiesų mokymosi vertė, bet tikėjimo slėpinio matmuo nugrimzdo į užmarštį.

1985 metais Vyskupų sinodo dalyviai pareiškė norą sudaryti visos katalikų tikėjimo ir moralės doktrinos katekizmą, pagal kurį galėtų būti rengiami įvairių kraštų katekizmai. Po metų popiežius šv. Jonas Paulius II pavedė kardinolo J. Ratzingerio pirmininkaujamai dvylikos kardinolų komisijai sudaryti katekizmo planą. Rengiamo katekizmo projektą plačiai aptarė katalikų vyskupai, teologijos ir katechezės institutai. Kruopščiai paruoštą katekizmą patvirtino popiežius Jonas Paulius II 1992 m. spalio 11 dieną. Katalikų Bažnyčios katekizmą patvirtinančioje apaštališkojoje konstitucijoje popiežius rašo: „Katekizmas skiriamas visiems tikintiesiems, kurie nori geriau pažinti neišsemiamus tikėjimo turtus <...>. Katalikų Bažnyčios katekizmas yra skiriamas kiekvienam žmogui, kuris klausia apie mumyse esančios vilties (plg. 1 Pt 3, 15) pagrindą ir kuris norėtų sužinoti, ką tiki Katalikų Bažnyčia.“

Katalikų interneto tarnyba džiaugiasi galėdama pateikti skaitytojams visą Katalikų Bažnyčios katekizmo tekstą ir su visais skaitytojais dalintis tikėjimo lobiais. Kadangi tekstas niekuomet nepakeis santykio, kviečiame ieškoti tikinčiųjų bendruomenės ir gyvai patirti tai, apie ką skaitome Katalikų Bažnyčios katekizme.

Vysk. Algirdas Jurevičius