Paieškos rezultatai

575 Tad daugelis Jėzaus veiksmų ir žodžių buvo „prieštaravimo ženklas“³⁵⁰ labiau Jeruzalės autoritetingiems religijos žinovams, kuriuos šv. Jono evangelija dažnai vadina „žydais“³⁵¹, negu paprastiems Dievo tautos žmonėms.³⁵² Tiesa, Jėzaus santykiai su fariziejais nesiribojo vien ginčais. Buvo fariziejų, kurie įspėdavo Jį dėl gresiančio Jam pavojaus.³⁵³ Kai kuriuos jų, kaip Mk 12, 34 paminėtą Rašto aiškintoją, Jis giria ir ne kartą valgo su fariziejais.³⁵⁴ 993Jėzus patvirtina to religinio Dievo tautos elito mokymą: mirusiųjų prisikėlimą,³⁵⁵ pamaldumo formas (išmaldą, pasninką, maldą),³⁵⁶ paprotį į Dievą kreiptis kaip į Tėvą, svarbiausią – Dievo ir artimo meilės įsakymą³⁵⁷.

576 Daugeliui izraelitų Jėzaus veikla atrodė nukreipta prieš išrinktosios tautos tikėjimo pagrindus:

— prieš nuolankų klusnumą visiems be išimties Įstatyme įrašytiems priesakams, o – fariziejų akimis – ir sakytinio aiškinimo tradicijai;

— prieš centrinį Jeruzalės šventyklos, kaip šventos, vien Dievui gyventi tinkamos vietos, pobūdį;

— prieš tikėjimą į vienintelį Dievą, su kuriuo garbe dalytis negali joks žmogus.