Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

Paieškos rezultatai

Ieškota: 2262-2267 Rasta: 6

2262 Kalno pamoksle Viešpats primena įsakymą: „Nežudyk“ (Mt 5, 21) ir papildomai uždraudžia pyktį, neapykantą ir kerštą. Kristus net reikalauja, kad Jo mokinys atsuktų kitą skruostą36 ir mylėtų savo priešus.37 Jis pats nesigynė ir Petrui liepė kalaviją kišti atgal į makštį.38

2263 Būtinoji žmogaus ir visuomenės gintis nėra draudimo žudyti nekaltą žmogų, tyčinės žmogžudystės draudimo išimtis. „Savigynos gali būti du padariniai: savosios gyvybės išsaugojimas ir užpuoliko mirtis.“39 „Visiškai įmanomi du vieno veiksmo padariniai, iš kurių pirmas yra norimas, antras – ne.“40

2264 Meilė sau išlieka pagrindiniu moralės dėsniu. Tad teisinga reikalauti pagarbos savo teisei gyventi. Kas gina savo gyvybę, nenusikalsta žmogžudyste, net jeigu yra priverstas suduoti mirtiną smūgį užpuolikui:

Jei kas, gindamas savo gyvybę, pavartoja daugiau jėgos, negu reikia, tai šitai neleistina. Bet jei jis pasipriešina smurtui saikingai, tokia savigyna leistina [...]. Kad būtų išganytas, žmogus neprivalo atsisakyti saikingos savigynos, idant išvengtų kito mirties, nes žmogui privalu labiau rūpintis savo, negu kito gyvybe.41

2265 Būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga tam, kas yra atsakingas už kito gyvybę. Bendrojo gėrio gynimas reikalauja neteisų užpuoliką padaryti nepavojingą. Dėl to teisėta valdžia turi teisę net ginklu atremti gyventojų, už kuriuos ji atsakingi, užpuolikus.

2266 Valstybės pastangos užkirsti kelią veiksmams, pažeidžiantiems žmogaus teises ir pagrindines piliečių bendrabūvio taisykles, atitinka reikalavimą saugoti bendrąjį gėrį. Teisėta viešoji valdžia turi teisę ir pareigą bausti nusikaltimo sunkumą atitinkančiomis bausmėmis. Pirmučiausias bausmės tikslas yra atitaisyti nusikaltimo sukeltą netvarką. Kai nusikaltėlis tą bausmę priima savanoriškai, ji įgyja atlyginamąją vertę. Pagaliau bausmės tikslas yra ne tik išsaugoti viešąją tvarką bei garantuoti žmonių saugumą, bet ir gydyti: ji turi, kiek įmanoma, padėti nusikaltėliui pasitaisyti.

2267 [*] Tai, kad teisėta valdžia po prideramai atlikto teisinio proceso gali taikyti mirties bausmę, ilgą laiką laikyta tinkamu atsaku į kai kuriuos sunkius nusikaltimus ir priimtinà, nors ir kraštutine, priemone bendrajam gėriui apsaugoti.

Tačiau šiais laikais vis labiau suvokiama, kad savo kilnumo asmuo nepraranda net ir padaręs sunkiausius nusikaltimus. Be to, naujaip suprantamos valstybės baudžiamosios sankcijos. Galiausiai atsirado veiksmingesnių kalinimo sistemų, užtikrinančių tinkamą piliečių apsaugą ir sykiu iš nusikaltusiųjų galutinai neatimančių galimybės pasitaisyti.

Todėl Bažnyčia, Evangelijos apšviesta, moko, kad „mirties bausmė neleistina, nes ja kėsinamasi į asmens neliečiamybę bei kilnumą“42, ir ryžtingai siekia mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje.

[* Čia skelbiamas tekstas atitinka naująją skilties redakciją. Jos lietuviškas vertimas patvirtintas Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2018 m. lapkričio 19–21 d. plenariniame posėdyje.

2018 m. gegužės 11 d. popiežius Pranciškus audiencijoje Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektui patvirtino naują Katalikų Bažnyčios katekizmo 2267 skilties formuluotę, kurią liepė išversti į kitas kalbas ir įterpti į anksčiau nurodyto Katekizmo visus leidimus.

Plg.: Rescriptum „ex Audientia SS.mi“De poena mortis n. 2267; Laiškas vyskupams dėl Katalikų Bažnyčios katekizmo 2267 straipsnio apie mirties bausmę naujos redakcijos (2018 m. rugpjūčio 1 d.)

SENOJI SKILTIES REDAKCIJA:

2267 Patikimai nustačius nusikaltusiojo tapatybę ir atsakomybę, tradiciniame Bažnyčios mokyme leidžiama taikyti mirties bausmę, jeigu ji yra vienintelis būdas apginti žmonių gyvybę nuo neteisaus užpuoliko.

Jei žmonėms nuo užpuoliko apginti ir jų saugumui garantuoti užtenka nekruvinų priemonių, valdžia privalo naudotis būtent jomis, nes jos geriau atitinka konkrečias bendrojo gėrio sąlygas ir labiau dera su žmogaus kilnumu.

Mūsų laikais, kai valstybė yra pajėgi veiksmingai užkirsti kelią nusikaltimams ir nusikalstančius padaryti nepavojingus, galutinai neatimdama jiems galimybės pasitaisyti, tokie atvejai, kai absoliučiai būtina nusikaltėlį pasmerkti myriop, iš tiesų „pasitaiko labai retai, praktiškai jų iš viso nebūna“ (Jonas Paulius II, Encikl. Evangelium vitae, 56: AAS 87 (1995) 464.).]

 

KBK nuorodos
KBK išnašos

36Plg. Mt 5, 22–26. 38–39.

37Plg. Mt 5, 44.

38Plg. Mt 26, 52.

39Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, 2–2, q. 64, a. 7, c, ed. Leon. 9, 74.

40Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, 2–2, q. 64, a. 7, c, ed. Leon. 9, 74.

41Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, 2–2, q. 64, a. 7, c, ed. Leon. 9, 74.

42Pranciškus, Kreipimasis į Popiežiškosios tarybos naujajai evangelizacijai skatinti surengto susitikimo dalyvius (2017 m. spalio 11 d.): L‘Osservatore Romano, 2017-10-13, 5.