Paieškos rezultatai
Ieškota: 2262-2267 Rasta: 6
2262 Kalno pamoksle Viešpats primena įsakymą: „Nežudyk“ (
2263 Būtinoji žmogaus ir visuomenės gintis nėra draudimo žudyti nekaltą žmogų, tyčinės žmogžudystės draudimo išimtis. 1737„Savigynos gali būti du padariniai: savosios gyvybės išsaugojimas ir užpuoliko mirtis.“39 „Visiškai įmanomi du vieno veiksmo padariniai, iš kurių pirmas yra norimas, antras – ne.“40
2264 2196Meilė sau išlieka pagrindiniu moralės dėsniu. Tad teisinga reikalauti pagarbos savo teisei gyventi. Kas gina savo gyvybę, nenusikalsta žmogžudyste, net jeigu yra priverstas suduoti mirtiną smūgį užpuolikui:
Jei kas, gindamas savo gyvybę, pavartoja daugiau jėgos, negu reikia, tai šitai neleistina. Bet jei jis pasipriešina smurtui saikingai, tokia savigyna leistina [...]. Kad būtų išganytas, žmogus neprivalo atsisakyti saikingos savigynos, idant išvengtų kito mirties, nes žmogui privalu labiau rūpintis savo, negu kito gyvybe.41
2265 Būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga tam, kas yra atsakingas už kito gyvybę.2240 Bendrojo gėrio gynimas reikalauja neteisų užpuoliką padaryti nepavojingą. 2308Dėl to teisėta valdžia turi teisę net ginklu atremti gyventojų, už kuriuos ji atsakingi, užpuolikus.
2266 Valstybės pastangos užkirsti kelią veiksmams, pažeidžiantiems žmogaus teises ir pagrindines piliečių bendrabūvio taisykles, atitinka reikalavimą saugoti bendrąjį gėrį. 1897—1899Teisėta viešoji valdžia turi teisę ir pareigą bausti nusikaltimo sunkumą atitinkančiomis bausmėmis. Pirmučiausias bausmės tikslas yra atitaisyti nusikaltimo sukeltą netvarką. 1449Kai nusikaltėlis tą bausmę priima savanoriškai, ji įgyja atlyginamąją vertę. Pagaliau bausmės tikslas yra ne tik išsaugoti viešąją tvarką bei garantuoti žmonių saugumą, bet ir gydyti: ji turi, kiek įmanoma, padėti nusikaltėliui pasitaisyti.
2267 [*] Tai, kad teisėta valdžia po prideramai atlikto teisinio proceso gali taikyti mirties bausmę, ilgą laiką laikyta tinkamu atsaku į kai kuriuos sunkius nusikaltimus ir priimtinà, nors ir kraštutine, priemone bendrajam gėriui apsaugoti.
2306Tačiau šiais laikais vis labiau suvokiama, kad savo kilnumo asmuo nepraranda net ir padaręs sunkiausius nusikaltimus. Be to, naujaip suprantamos valstybės baudžiamosios sankcijos. Galiausiai atsirado veiksmingesnių kalinimo sistemų, užtikrinančių tinkamą piliečių apsaugą ir sykiu iš nusikaltusiųjų galutinai neatimančių galimybės pasitaisyti.
Todėl Bažnyčia, Evangelijos apšviesta, moko, kad „mirties bausmė neleistina, nes ja kėsinamasi į asmens neliečiamybę bei kilnumą“42, ir ryžtingai siekia mirties bausmės panaikinimo visame pasaulyje.
[* Čia skelbiamas tekstas atitinka naująją skilties redakciją. Jos lietuviškas vertimas patvirtintas Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2018 m. lapkričio 19–21 d. plenariniame posėdyje.
2018 m. gegužės 11 d. popiežius Pranciškus audiencijoje Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektui patvirtino naują Katalikų Bažnyčios katekizmo 2267 skilties formuluotę, kurią liepė išversti į kitas kalbas ir įterpti į anksčiau nurodyto Katekizmo visus leidimus.
Plg.: Rescriptum „ex Audientia SS.mi“ – De poena mortis n. 2267; Laiškas vyskupams dėl Katalikų Bažnyčios katekizmo 2267 straipsnio apie mirties bausmę naujos redakcijos (2018 m. rugpjūčio 1 d.)
SENOJI SKILTIES REDAKCIJA:
2267 Patikimai nustačius nusikaltusiojo tapatybę ir atsakomybę, tradiciniame Bažnyčios mokyme leidžiama taikyti mirties bausmę, jeigu ji yra vienintelis būdas apginti žmonių gyvybę nuo neteisaus užpuoliko.
Jei žmonėms nuo užpuoliko apginti ir jų saugumui garantuoti užtenka nekruvinų priemonių, valdžia privalo naudotis būtent jomis, nes jos geriau atitinka konkrečias bendrojo gėrio sąlygas ir labiau dera su žmogaus kilnumu.
Mūsų laikais, kai valstybė yra pajėgi veiksmingai užkirsti kelią nusikaltimams ir nusikalstančius padaryti nepavojingus, galutinai neatimdama jiems galimybės pasitaisyti, tokie atvejai, kai absoliučiai būtina nusikaltėlį pasmerkti myriop, iš tiesų „pasitaiko labai retai, praktiškai jų iš viso nebūna“ (Jonas Paulius II, Encikl. Evangelium vitae, 56: AAS 87 (1995) 464.).]
KBK nuorodos
22622844 Krikščioniškoji malda pakyla iki atleidimo priešams. Ji perkeičia mokinį, padarydama jį panašų į Mokytoją. Atleidimas yra krikščioniškosios maldos viršūnė; maldos dovaną gali priimti tiktai užuojauta į dieviškąja panaši širdis. Atleidimas taip pat rodo, kad mūsų pasaulyje meilė yra stipresnė už nuodėmę. Kankiniai, kaip seniau, taip ir dabar, šitaip liudija Jėzų. Atleidimas yra pagrindinė Dievo vaikų Susitaikinimo su savo Tėvu ir žmonių tarpusavio susitaikinimo sąlyga.
22631737 Veiksmo padarinys gali būti toleruotinas, jei veikėjas jo netroško, pavyzdžiui, sergantį vaiką slaugančios motinos jėgų išsekimas. Blogas padarinys neužtraukia kaltės, jei jo netrokšta nei kaip tikslo, nei kaip veiksmo priemonės; toks atvejis būtų mirtis gelbint pavojuje atsidūrusį žmogų. Tačiau blogas padarinys užtraukia kaltę, jei jį buvo galima numatyti ir jo išvengti; toks atvejis yra dėl neblaivaus vairuotojo kaltės įvykusi žmogžudystė.
22642196 Į klausimą, koks yra pirmas įsakymas, Jėzus atsakė: „Pirmasis yra šis: 'Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis'. Antrasis: 'Mylėk savo artimą kaip save patį'. Nėra įsakymo didesnio už šiuodu“ (Mk 12, 29–31). Apaštalas šv. Paulius primena: „Kas myli, tas įvykdo įstatymą. Juk įsakymai: Nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk ir kiti gali būti sutraukti į tą vieną posakį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – Įstatymo pilnatvė“ (Rom 13, 8–10).
22652240 Klusnumas valdžiai ir bendra atsakomybė už bendrąjį gėrį moraliniu lygmeniu įpareigoja mokėti mokesčius, naudotis rinkimų teise, ginti šalį: Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą (Rom 13, 7). Krikščionys gyvena savo tėvynėje, bet kaip ateiviai. Atlieka visas pareigas kaip piliečiai, bet viską pakelia kaip ateiviai [...]. Paklusdami išleistiems įstatymams, savo gyvenimu juos pranoksta [...]. Dievas paskyrė jiems postą, iš kurio jiems nevalia trauktis. Apaštalas mus ragina melstis ir dėkoti už karalius ir visus valdovus, „kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą“ (1 Tim 2, 2).
22652308 Kiekvienas pilietis ir kiekvienas valdantysis privalo darbuotis, kad būtų išvengta karų. „O kol tebėra karo pavojus ir nėra kompetentingos tarptautinės valdžios, turinčios atitinkamas pajėgas, tol valstybėms negalima paneigti teisės leistinu būdu gintis, prieš tai išbandžius visus taikaus susitarimo būdus“.
22661897 „Visuomenei stigtų ir geros tvarkos, ir klestėjimo, jeigu joje nebūtų teisėtai valdančių asmenų, kurie garantuotų jos teisinę apsaugą ir pakankamai rūpintųsi visų gerove.“ „Valdžia“ vadinama atskirų asmenų ar institucijų turima galia leisti įstatymus bei potvarkius, laukiant iš žmonių paklusnumo.
22661898 Kiekvienai žmonių bendruomenei reikalinga valdžia, kuri jai vadovautų. Tokia valdžia remiasi žmogaus prigimtimi. Valdžia būtina valstybei vienyti. Jos užduotis – kuo geriau laiduoti visuomenės bendrąjį gėrį.
22661899 Moralinei tvarkai palaikyti reikalinga valdžia kyla iš Dievo: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą“ (Rom 13, 1–2).
22661449 Lotynų Bažnyčioje galiojančia išrišimo formule išreiškiami esminiai Atgailos sakramento elementai. Atleidimo šaltinis yra gailestingasis Tėvas. Savo Sūnaus Velykomis ir savo Dvasios dovana Jis sutaikina nusidėjėlius per Bažnyčios maldą ir tarnybą: Dievas, gailestingumo Tėvas, savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu sutaikęs pasaulį su savimi ir atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, per Bažnyčią tesuteikia tau atleidimą ir ramybę. Aš tave išrišu iš tavo nuodėmių vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
22672306 Kas atsisako prievartos bei kruvinų veiksmų ir žmogaus teisėms išsaugoti bei apginti imasi net ir silpniesiems prieinamų priemonių, rodo evangelinės meilės pavyzdį, tik privalo žiūrėti, kad tai nepažeistų žmonių bei visuomenės teisių ir pareigų; toks asmuo deramai parodo, kokia didelė fizinė ir moralinė rizika yra imtis smurto, kuris neša griuvėsius ir mirtį.
KBK išnašos
36Plg. Mt 5, 22–26. 38–39.
37Plg. Mt 5, 44.
38Plg. Mt 26, 52.
39Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, 2–2, q. 64, a. 7, c, ed. Leon. 9, 74.
40Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, 2–2, q. 64, a. 7, c, ed. Leon. 9, 74.
41Šv. Tomas Akvinietis, Summa theologiae, 2–2, q. 64, a. 7, c, ed. Leon. 9, 74.
42Pranciškus, Kreipimasis į Popiežiškosios tarybos naujajai evangelizacijai skatinti surengto susitikimo dalyvius (2017 m. spalio 11 d.): L‘Osservatore Romano, 2017-10-13, 5.
Kraunama...