Paieškos rezultatai

1691 „Krikščioni, pažink savo kilnumą! Tapai dieviškosios prigimties dalininku ir neprarask tos šlovės grįždamas į senąją menkystę. Atsimink, kokios Galvos ir kokio Kūno nariu esi.790 Nepamiršk, kad buvai išvaduotas iš tamsybių galybės ir perkeltas į Dievo šviesą ir karalystę.“¹

1692 Tikėjimo simbolis primena, kokios didžios yra Dievo dovanos, kurias Jis suteikė žmogui kurdamas, o dar labiau – jį atpirkdamas ir pašventindamas. Ką tikėjimas išpažįsta, tą sakramentai perduoda: krikščionys per sakramentus, kurie juos atgimdo, tampa „Dievo vaikais“ (1 Jn 3, 1)², „dieviškosios prigimties dalininkais“ (2 Pt 1, 4). Tikėjimu pažinę savo naująjį kilnumą, krikščionys nuo šiol yra pašaukti kaip dera laikytis Kristaus Evangelijos.³ Per sakramentus ir maldą jie gauna Kristaus malonę ir Jo Dvasios dovanas, kurios padaro juos pajėgius taip gyventi.

1693 Jėzus Kristus visada darė tai, kas patiko Tėvui.⁴ Jis nuolat gyveno tobulai su Juo susivienijęs. Ir Jo mokiniai yra pašaukti gyventi akivaizdoje Tėvo, „reginčio slaptoje“ (Mt 6, 6), kad taptų „tobuli, kaip [...] dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48).

1694 1267Per Krikštą suaugę su Kristumi,⁵ krikščionys yra mirę nuodėmei, o gyvena Dievui Jėzuje Kristuje,⁶ taip dalyvaudami Prisikėlusiojo gyvenime.⁷ Sekdami Kristumi ir pasilikdami Jame,⁸ krikščionys ryžtasi būti Dievo sekėjai, kaip Jo mylimi vaikai, ir gyventi meile;⁹ jie taip tvarko savo mintis, žodžius ir veiksmus, kad būtų tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus¹⁰ ir sektų Jo pavyzdžiu.¹¹

1695 „Nuteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia“ (1 Kor 6, 11), krikščionys – pašvęstieji ir pašaukti šventieji¹² – yra tapę „Šventosios Dvasios šventove“ (1 Kor 6, 19). Ši „Sūnaus Dvasia“ juos moko melsti Tėvą¹³ ir, tapusi jų gyvenimu, ragina elgtis taip,¹⁴ kad veiklioje meilėje subręstų Dvasios vaisiai.¹⁵ Gydydama nuodėmės padarytas žaizdas, Šventoji Dvasia mus atnaujina dvasinės kaitos gelmėje,¹⁶ apšviečia ir stiprina, kad gyventume kaip „šviesos vaikai“ (Ef 5, 8) „visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa“ (Ef 5, 9).

1696 1970Kristaus kelias veda „į gyvenimą“ (Mt 7, 14), priešingas kelias – „į pražūtį“ (Mt 7, 13).¹⁷ Evangelijos palyginimas apie du kelius visada aptinkamas Bažnyčios katechezėje. Jis parodo, kokie svarbūs mūsų išganymui yra moraliniai sprendimai. „Yra du keliai, vienas gyvenimo kelias, o kitas mirties kelias, ir jie yra didžiai skirtingi.“¹⁸