Ieškota: 1021-1022 Rasta: 2
1021 Mirtis užbaigia žmogaus gyvenimą – tą laiką, kuriame dar galima priimti arba atmesti Kristuje apreikštą Dievo malonę.607 1038Naujajame Testamente kalbama apie teismą pirmiausia kaip apie galutinį susitikimą su Kristumi Jo antrojo atėjimo metu, bet sykiu nekart tvirtinama,679 kad kiekvienam iškart po mirties bus atlyginta už jo darbus ir tikėjimą. Palyginimas apie vargšą Lozorių,608 Kristaus žodžiai, tarti nuo kryžiaus gerajam nusikaltėliui,609 ir kiti Naujojo Testamento tekstai610 liudija galutinį sielos likimą,611 kuris gali būti ne visiems vienodas.
1022 393Kiekvieno žmogaus nemirtingoji siela mirties valandą gauna amžinąjį atlygį, kai individualiajame teisme jo gyvenimas sugretinamas su Kristumi: tai arba išskaistinimas,612 arba tuoj pat gaunama į dangų įžengiančiųjų palaima613, arba iškart amžinas pasmerkimas.614
1470Savo gyvenimo vakarą būsime teisiami pagal tai, kaip mylėjome.615
10211038 Visų mirusiųjų, „teisiųjų ir neteisiųjų“ (Apd 24, 15), prisikėlimas įvyks prieš Paskutinį teismą. Tai bus „valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo [Žmogaus Sūnaus] balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jn 5, 28–29). Tada Kristus ateis „savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai [...]. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje [...]. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mt 25, 31–33. 46).
1021679 Kristus yra amžinojo gyvenimo Viešpats. Kaip pasaulio Atpirkėjas, Jis turi visišką teisę galutinai teisti žmonių darbus ir širdis. Tą teisę Jis „įgijo“ mirtimi ant kryžiaus. Todėl Tėvas „visą teismą pavedė Sūnui“ (Jn 5, 22). Betgi Sūnus atėjo ne pasmerkti, o išgelbėti ir duoti gyvybę, kuri yra Jame. Kiekvienas, kuris atstumia malonę šiame gyvenime, jau pats save nuteisia, gauna tai, ko nusipelnė savo darbais, ir net gali pasmerkti save amžinai atstumdamas meilės Dvasią.
1022393 Angelų nuodėmė negali būti atleista dėl jos neatšaukiamo pobūdžio, o ne dėl to, kad trūktų begalinio Dievo gailestingumo. „Nebėra jiems atgailos po nuopuolio, kaip žmogui jos nebėra po mirties.“
10221470 Per šį sakramentą nusidėjėlis, pasiduodamas gailestingajam Dievo teismui, tam tikra prasme iš anksto išgyvena teismą, prieš kurį stos baigęs žemės gyvenimą. Nes jau čia ir dabar, šiame gyvenime, mums duota galimybė pasirinkti gyvenimą ar mirtį, ir tik atsivertimo keliu galime įžengti Karalystėn, nuo kurios atskiria mirtinoji nuodėmė. Atgaila ir tikėjimu atsigręždamas į Kristų, nusidėjėlis pereina iš mirties į gyvenimą „ir nepateks į teismą“ (Jn 5, 24).
607Plg. 2 Tim 1, 9–10.
608Plg. Lk 16, 22.
609Plg. Lk 23, 43.
610Plg. 2 Kor. 5, 8; Fil 1, 23; Žyd 9, 27; 12, 23.
611Plg. Mt 16, 26.
612Plg. Liono II Susirinkimas, Professio fidei Michaelis Palaeologi imperatoris: DS 856; Florencijos Susirinkimas, Decretum pro Graecis: DS 1304; Tridento Susirinkimas, 25a sesija, Decretum de purgatorio: DS 1820.
613Plg. Liono II Susirinkimas, Professio fidei Michaelis Palaeologi imperatoris: DS 857; Jonas XXII, Bulė Ne super his: DS 991; Benediktas XII, Konst. Benedictus Deus: DS 1000–1001; Florencijos Susirinkimas, Decretum pro Graecis: DS 1305.
614Plg. Liono II Susirinkimas, Professio fidei Michaelis Palaeologi imperatoris: DS 858; Benediktas XII, Konst. Benedictus Deus: DS 1002; Florencijos Susirinkimas, Decretum pro Graecis: DS 1306.
615Šv. Kryžiaus Jonas, Avisos y sentencias, 57, in: Biblioteca Mística Carmelitana, v. 13, Burgosas, 1931, p. 238.