Paieškos rezultatai

Ieškota: 661, 1025, 1026, 2795 Rasta: 4

661 Šis paskutinis etapas artimai susijęs su pirmuoju, su nužengimu iš dangaus įsikūnijant. 461Tik tas, kuris išėjo iš Tėvo, gali grįžti pas Tėvą, būtent Kristus.⁵⁹⁸ „Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus“ (Jn 3, 13).⁵⁹⁹ Paliktas vien savo prigimtoms jėgoms, žmogus negali įeiti į „Tėvo namus“⁶⁰⁰, į Dievo gyvenimą ir laimę. Atverti šį įėjimą žmonėms gali tik Kristus, kuris 792„mums, savo mistinio kūno nariams, davė viltį irgi nueiti tenai, kur nuėjo Galva ir pirmasis iš mūsų“⁶⁰¹.

1025 1011Gyventi danguje reiškia „būti su Kristumi“.⁶¹⁸ Išrinktieji gyvena „Jame“ išlaikydami, tiksliau, atrasdami savo tikrąją tapatybę, savo tikrąjį vardą⁶¹⁹:

Mat gyventi reiškia būti su Kristumi: kur Kristus, ten gyvenimas, ten Karalystė.⁶²⁰

1026 Savo mirtimi ir prisikėlimu Kristus mums atvėrė dangų. Palaimintųjų gyvenimo savastimi tampa visi Kristaus pelnyti Atpirkimo vaisiai, o Jis priima į savo dangiškąjį išaukštinimą žmones, kurie buvo Jį įtikėję ir liko ištikimi Jo valiai. Dangus yra palaiminga bendrija visų, tobulai su Juo susivienijusių.793

2795 Dangaus simbolis mums primena Sandoros slėpinį, kuriuo gyvename melsdamiesi savo Dievui. Jis yra danguje – tai Jo buveinė, tad Tėvo namai yra ir mūsų „tėvynė“.1024 Iš Sandoros žemės mus ištrėmė nuodėmė,⁴⁶ pas Tėvą, į dangų sugrąžina širdies atsivertimas.⁴⁷ Kristuje buvo sutaikinti dangus ir žemė,⁴⁸ nes pats Sūnus „nužengė iš dangaus“ ir savo Kryžiumi, Prisikėlimu bei Žengimu į dangų leido ir mums drauge su Juo pakilti į dangų.⁴⁹

KBK nuorodos

661461 Kartodama šv. Jono posakį („Žodis tapo kūnu“: Jn 1, 14), Bažnyčia „Įsikūnijimu“ vadina faktą, kad Dievo Sūnus priėmė žmogiškąją prigimtį, norėdamas joje mus išganyti. Apie Įsikūnijimo slėpinį Bažnyčia gieda šv. Pauliaus perteiktą himną: Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties (Fil 2, 5–8 ).

KBK 461 kontekstas

661792 Kristus yra „Kūno – Bažnyčios Galva“ (Kol 1, 18). Juo prasideda kūrimas ir Atpirkimas. Iškeltas į Tėvo garbę, Jis „visame kame turi pirmenybę“ (Kol 1, 18), ypač Bažnyčioje, per kurią viskam viešpatauja.

KBK 792 kontekstas

10251011 Mirtimi Dievas kviečia žmogų pas save. Dėl to krikščionis gali trokšti mirties panašiai kaip šv. Paulius: „Verčiau man mirti ir būti su Kristumi“ (Fil 1, 23); ir gali Kristaus pavyzdžiu savo mirtį paversti klusnumo ir meilės Tėvui aktu: Mano žemiški troškimai nukryžiuoti; [...] manyje sruvena gyvasis vanduo ir giliai manyje byloja: „Eikime pas Tėvą“. Noriu regėti Dievą, o norint Jį regėti, reikia numirti. Aš ne mirštu, bet einu į gyvenimą.

KBK 1011 kontekstas

1026793 Jis mus vienija su savo Velykomis: visi nariai turi stengtis tapti panašūs į Jį, kol juose „išryškės Kristaus atvaizdas“ (Gal 4, 19). „Todėl mes esame įtraukiami į jo gyvenimo slėpinius, [...] esame jo, nelyginant kūnas – galvos, kančios dalininkai, drauge su juo kenčiame, kad drauge dalytumės ir garbe.“

KBK 793 kontekstas

27951024 Tas tobulas gyvenimas su Švenčiausiąja Trejybe, ta gyvenimo ir meilės bendrystė su Ja, su Mergele Marija, angelais ir visais palaimintaisiais yra vadinama „dangumi“. Dangus yra žmogaus galutinis tikslas, jo giliausių lūkesčių išsipildymas, aukščiausios ir galutinės laimės būvis.

KBK 1024 kontekstas

KBK išnašos

598Plg. Jn 16, 28.

599Plg. Ef 4, 9–10.

600Plg. Jn 14, 2.

601I Šeštinių dėkojimo giesmė, 46, in: Romos mišiolas, I Pagrindinis mišiolas, Kaunas–Vilnius, 1987, p. 437.

618Plg. Jn 14, 3; Fil 1, 23; 1 Tes 4, 17.

619Plg. Apr 2, 17.

620Šv. Ambraziejus, Expositio evangelii secundum Lucam 10, 121: CCL 14, 379 (PL 15, 1927).

46Plg. Pr 3.

47Plg. Jer 3, 19–4, 1a; Lk 15, 18. 21.

48Plg. Iz 45, 8; Ps 85, 12.

49Plg. Jn 12, 32; 14, 2–3; 16, 28; 20, 17; Ef 4, 9–10; Žyd 1, 3; 2, 13.