Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

Paieškos rezultatai

Ieškota: 642, 643, 644, 857, 995, 996 Rasta: 6

642 Visa, kas tomis Velykų dienomis įvyko, įpareigojo kiekvieną apaštalą – ypač Petrą – kurti naująją erą, kuri išaušo Velykų rytmetį. Būdami Prisikėlusiojo liudytojai, jie lieka kertiniai Jo Bažnyčios akmenys. Pirmosios tikinčiųjų bendruomenės tikėjimas rėmėsi konkrečių, krikščionims pažįstamų ir daugiausia su jais tebegyvenusių žmonių liudijimu. Tie Kristaus prisikėlimo liudytojai558 pirmiausia yra Petras ir Dvylika, bet ne tik jie: Paulius aiškiai kalba apie Jėzaus pasirodymą „iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių“, po to „Jokūbui, paskui visiems apaštalams“559.

643 Turint tokius liudijimus, neįmanoma Kristaus prisikėlimo perkelti už fizinės tikrovės ribų ir nepripažinti, jog tai istorinis įvykis. Faktai rodo, kad mokinių tikėjimas buvo itin stipriai išmėgintas jų Mokytojo kančia ir kryžiaus mirtimi; apie tai Jis pats buvo pranašavęs.560 Mokiniai (bent kai kurie iš jų) Kristaus kančios buvo taip sukrėsti, jog ne iš karto patikėjo Prisikėlimo naujiena. Evangelijos vaizduoja toli gražu ne mistinio pakilimo apimtą mokinių būrį, bet parodo juos prislėgtus (nuliūdusius: Lk 24, 17) ir išsigandusius.561 Dėl to jie nepatikėjo šventomis moterimis, grįžusiomis nuo kapo, o jų „pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos“ (Lk 24, 11).562 Velykų vakarą pasirodęs Vienuolikai, Jėzus „priekaištavo jiems už netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę jį prisikėlusį“ (Mk 16, 14).

644 Net išvydę tikrą, prisikėlusį Jėzų, mokiniai dar dvejojo;563 visa tai jiems atrodė taip neįmanoma: jie manė, jog mato vaiduoklį – dvasią,564 „jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis“ (Lk 24, 41). Abejonių buvo išmėgintas ir Tomas;565 net per paskutinį Jėzaus pasirodymą Galilėjoje, apie kurį pasakoja Matas, „kai kurie dar abejojo“ (Mt 28, 17). Dėl to hipotezė, pagal kurią Prisikėlimas buvęs apaštalų tikėjimo (ar per didelio patiklumo) „vaisius“, yra visiškai nepagrįsta. Priešingai, jų tikėjimas Prisikėlimu radosi – Dievo malonei veikiant – iš tiesioginio susitikimo su tikru, prisikėlusiu Jėzumi.

857 Bažnyčia yra apaštališka, nes pastatyta ant apaštalų pamato, ir tai trejopa prasme:

— ji buvo pastatyta ir stovi ant „apaštalų [...] pamato“ (Ef 2, 20)368, ant paties Kristaus išrinktų ir pasiųstų liudytojų;369

joje gyvenančios Dvasios padedama, ji saugo ir perduoda apaštalų mokslą,370 brangų jų tikėjimo palikimą ir iš jų išgirstus sveikus pamokymus;371

— ją ir toliau, iki pat Kristaus sugrįžimo, moko, šventina ir jai vadovauja apaštalai per tuos asmenis, kurie perima jų pastoracines pareigas, tai yra per vyskupų kolegiją; ši, „kunigų padedama, veikia išvien su Petro įpėdiniu, Bažnyčios vyriausiuoju ganytoju“:372

Amžinasis Tėve, [...] nepalieki savo kaimenės, bet per šventuosius apaštalus visuomet ją saugai, ir nuolat ją tvarko ganytojai, kuriuos Tu paskyrei savo Sūnaus darbo tęsėjais.373

995 Būti Kristaus liudytoju reiškia būti „Jo prisikėlimo liudytoju“ (Apd 1, 22),572 su Juo valgiusiu ir gėrusiu, „Jam prisikėlus iš numirusių“ (Apd 10, 41). Krikščioniškoji prisikėlimo viltis ypač išreikšta susitikimuose su prisikėlusiu Kristumi. Mes prisikelsime kaip Jis, su Juo, per Jį.

996 Nuo pat pradžių krikščionys, išpažindami tikį prisikėlimą, susidūrė su nesupratimu ir pasipriešinimu.573 „Krikščionių tikėjimui dėl nieko taip karštai, atkakliai, tvirtai ir vaidingai nebuvo prieštaraujama, kaip dėl kūno prisikėlimo.“574 Apskritai pripažįstama, kad po mirties žmogaus asmuo toliau gyvena dvasiškai. Bet kaip patikėti, kad aiškiai marus kūnas galėtų prisikelti amžinajam gyvenimui?

 

KBK nuorodos
KBK išnašos

558Plg. Apd 1, 22.

559Plg. 1 Kor 15, 4–8.

560Plg. Lk 22, 31–32.

561Plg. Jn 20, 19.

562Plg. Mk 16, 11. 13.

563Plg. Lk 24, 38.

564Plg. Lk 24, 39.

565Plg. Jn 20, 24–27.

368Plg. Apr 21, 14.

369Plg. Mt 28, 16–20; Apd 1, 8; 1 Kor 9, 1; 15, 7–8; Gal 1, 1; etc.

370Plg. Apd 2, 42.

371Plg. 2 Tim 1, 13–14.

372Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Ad gentes, 5: AAS 58 (1966) 952.

373I dėkojimo giesmė apaštalų garbei, in: Romos mišiolas, I Pagrindinis mišiolas, Kaunas–Vilnius, 1987, p. 453.

572Plg. Apd 4, 33.

573Plg. Apd 17, 32; 1 Kor 15, 12–13.

574Šv. Augustinas, Enarratio in Psalmum 88, 2, 5: CCL 39, 1237 (PL 37, 1134).