Paieškos rezultatai
Ieškota: 633, 1021, 2463, 2831 Rasta: 4
633 Mirusiųjų buveinę, į kurią buvo nužengęs miręs Kristus, Šv. Raštas vadina pragarais, Šeolu ar Hadu,533 nes nė vienam ten esančių neleista regėti Dievo.534 Atpirkėjo belaukiant toks buvo visų mirusiųjų – blogųjų ar teisiųjų535 – likimas; bet tai nereiškia, kad jis buvo visų vienodas, kaip matyti iš Jėzaus palyginimo apie vargšą Lozorių, nuneštą „į Abraomo prieglobstį“536. „Jėzus Kristus, nužengęs į pragarus, išlaisvino teisiųjų sielas, kurios Abraomo prieglobstyje laukė Gelbėtojo.“5371033 Jėzus į pragarus nužengė ne tam, kad iš ten išvaduotų pasmerktuosius538 ar panaikintų pragarą – pasmerkimo vietą,539 bet kad išlaisvintų anksčiau už Jį mirusius teisiuosius.540
1021 Mirtis užbaigia žmogaus gyvenimą – tą laiką, kuriame dar galima priimti arba atmesti Kristuje apreikštą Dievo malonę.607 1038Naujajame Testamente kalbama apie teismą pirmiausia kaip apie galutinį susitikimą su Kristumi Jo antrojo atėjimo metu, bet sykiu nekart tvirtinama,679 kad kiekvienam iškart po mirties bus atlyginta už jo darbus ir tikėjimą. Palyginimas apie vargšą Lozorių,608 Kristaus žodžiai, tarti nuo kryžiaus gerajam nusikaltėliui,609 ir kiti Naujojo Testamento tekstai610 liudija galutinį sielos likimą,611 kuris gali būti ne visiems vienodas.
2463 Ar įmanoma, matant daugybę žmonių be duonos, be pastogės, be vietos, neatpažinti juose Lozoriaus, alkano elgetos iš Jėzaus palyginimo?213 Neišgirsti Jėzaus sakant: „Nė man [taip] nepadarėte“ (
2831 Tačiau tai, jog yra badaujančių dėl duonos stokos, atskleidžia kitą gilią šio prašymo mintį. Bado drama akina autentiškai besimeldžiančius krikščionis imtis veiklios atsakomybės už savo brolius, tiek patiems atitinkamai elgiantis, tiek solidarizuojantis su visa žmonija. Šio Viešpaties maldos prašymo negalima atsieti nuo palyginimų apie vargšą Lozorių100 ir Paskutinį teismą101.1038
KBK nuorodos
6331033 Mes galime susivienyti su Dievu tik laisvai pasiryžę Jį mylėti. Bet mes negalime Dievo mylėti, jei sunkiai nusidedame Jam, savo artimui ar patys sau. „Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje. Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio“ (1 Jn 3, 14–15). Viešpats mus įspėja, kad būsime nuo Jo atskirti, jei vengsime pagelbėti sunkiai vargstantiems beturčiams ir mažiausiems Jo broliams. Mirti turint sunkią nuodėmę ir nesigailint bei atstumiant gailestingąją Dievo meilę reiškia savo paties laisvu noru būti amžinai nuo Jo atskirtam. Tas galutinio paties žmogaus atsiskyrimo nuo Dievo ir palaimintųjų draugijos būvis vadinamas „pragaru“.
10211038 Visų mirusiųjų, „teisiųjų ir neteisiųjų“ (Apd 24, 15), prisikėlimas įvyks prieš Paskutinį teismą. Tai bus „valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo [Žmogaus Sūnaus] balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jn 5, 28–29). Tada Kristus ateis „savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai [...]. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje [...]. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mt 25, 31–33. 46).
1021679 Kristus yra amžinojo gyvenimo Viešpats. Kaip pasaulio Atpirkėjas, Jis turi visišką teisę galutinai teisti žmonių darbus ir širdis. Tą teisę Jis „įgijo“ mirtimi ant kryžiaus. Todėl Tėvas „visą teismą pavedė Sūnui“ (Jn 5, 22). Betgi Sūnus atėjo ne pasmerkti, o išgelbėti ir duoti gyvybę, kuri yra Jame. Kiekvienas, kuris atstumia malonę šiame gyvenime, jau pats save nuteisia, gauna tai, ko nusipelnė savo darbais, ir net gali pasmerkti save amžinai atstumdamas meilės Dvasią.
28311038 Visų mirusiųjų, „teisiųjų ir neteisiųjų“ (Apd 24, 15), prisikėlimas įvyks prieš Paskutinį teismą. Tai bus „valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo [Žmogaus Sūnaus] balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jn 5, 28–29). Tada Kristus ateis „savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai [...]. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje [...]. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mt 25, 31–33. 46).
KBK išnašos
533Plg. Fil 2, 10; Apd 2, 24; Apr 1, 18; Ef 4, 9.
534Plg. Ps 6, 6; 88, 11–13.
535Plg. Ps 89, 49; 1 Sam 28, 19; Ez 32, 17–32.
536Plg. Lk 16, 22–26.
537Catechismus Romanus, 1, 6, 3, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 71.
538Plg. Romos susirinkimas (745 m.), De descensu Christi ad inferos: DS 587.
539Plg. Benediktas XII, Laiškas Cum dudum (1341), 18: DS 1011; Klemensas VI, Laiškas Super quibusdam (1351 m.), c. 15, 13: DS 1077.
540Plg. Toledo IV susirinkimas (633 m.), Capitulum, 1: DS 485; Mt 27, 52–53.
607Plg. 2 Tim 1, 9–10.
608Plg. Lk 16, 22.
609Plg. Lk 23, 43.
610Plg. 2 Kor. 5, 8; Fil 1, 23; Žyd 9, 27; 12, 23.
611Plg. Mt 16, 26.
213Plg. Lk 16, 19–31.
100Plg. Lk 16, 19–31.
101Plg. Mt 25, 31–46.
Kraunama...