Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

Paieškos rezultatai

Ieškota: 60, 442, 674, 755, 767, 774, 775, 776, 781, 831 Rasta: 10

60 Iš Abraomo kilusi tauta bus patriarchams duotų pažadų saugotoja, išrinktoji tauta,19 pašaukta vieną dieną suburti visus Dievo vaikus į Bažnyčios vienybę;20 ji bus šaknis, į kurią bus įskiepyti tikinčiais tapę pagonys.21

442 Kitaip buvo Petrui išpažįstant, kad Jėzus yra „Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“51, nes Jėzus iškilmingai atsakė: „Ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje“ (Mt 16, 17). Tą patį pasakys ir Paulius, kalbėdamas apie savo atsivertimą Damasko kelyje: „Kai tas, kuris mane pasirinko dar esantį įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo apreikšti manyje savo Sūnų, kad paskelbčiau Evangeliją pagonims...“ (Gal 1, 15–16). „Saulius beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus“ (Apd 9, 20). Nuo pat pradžių52 ši tiesa buvo apaštalų tikėjimo,53 kurį, kaip Bažnyčios pamatą, pirmas išpažino Petras, šerdis.54

674 Garbingojo Mesijo atėjimas vis dar yra atidedamas iki tam tikro istorijos momento,636 kol Jį pripažins „visas Izraelis“637, kurio „dalis [...] lieka užkietėjusi“638 dėl „netikėjimo“ (Rom 11, 20) Jėzaus. Šv. Petras tai pasako Jeruzalės žydams po Sekminių: „Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis“ (Apd 3, 19–21). Ir Paulius tai pakartoja: „Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?“ (Rom 11, 15). Visų izraelitų639 įžengimas į mesijinį išganymą paskui visus pagonis640 leis Dievo tautai pasiekti „Kristaus pilnatvę“ (Ef 4, 13), „kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15, 28).

755 „Bažnyčia yra Dievo dirbama žemė, arba dirva.137 Toje dirvoje auga senasis alyvmedis, kurio šventosios šaknys buvo patriarchai; jame įvyko ir įvyks žydų ir pagonių sutaikinimas.138 Bažnyčia buvo dangaus Sodininko įveista kaip rinktinis vynuogynas.139 Tikrasis vynmedis yra Kristus, teikiąs gyvybę ir našumą šakelėms, tai yra mums; būdami Bažnyčioje, pasiliekame jame ir be jo nieko negalime padaryti140.“141

767 „Atlikus darbą, kurį Tėvas pavedė Sūnui žemėje atlikti, Sekminių dieną buvo atsiųsta Šventoji Dvasia, idant Bažnyčia būtų nuolatos šventinama.“180 Tą dieną „buvo viešai apreikšta žmonėms ir Evangelija, pradėta skleisti įvairioms tautoms.“181 Kadangi Bažnyčia yra visų žmonių „sušaukimas“ į išganymą, ji savo prigimtimi yra misijinė ir Kristaus siunčiama į visas tautas, kad jų žmones padarytų Kristaus mokiniais.182

774 Graikų žodis mysterion [slėpinys] buvo verčiamas į lotynų kalbą dviem žodžiais: mysterium ir sacramentum. Vėliau sacramentum buvo aiškinamas kaip slėpiningos išganymo tikrovės, kurią išreiškia žodis mysterium, regimas ženklas. Ta prasme pats Kristus yra išganymo slėpinys: „Nėra kito slėpinio, tik Kristus.“200 Išganingoji Jo šventos ir pašventinančios žmogystės veikla yra išganymo sakramentas, kuris pasireiškia ir veikia Bažnyčios sakramentuose (juos Rytų Bažnyčios taip ir vadina „šventais slėpiniais“). Septyni sakramentai yra ženklai ir priemonės, kuriomis Šventoji Dvasia skleidžia Kristaus – Galvos malonę Jo kūne – Bažnyčioje. Tad Bažnyčia turi ir teikia tą neregimą malonę, kurią pati išreiškia. Šia analogine prasme ji ir vadinama „sakramentu“.

775 „Bažnyčia Kristuje yra tarsi sakramentas arba artimos jungties su Dievu ir visos žmonių giminės vienybės ženklas bei įrankis“201: būti glaudžios žmonių ir Dievo jungties sakramentu yra pirmasis Bažnyčios tikslas. Kadangi žmonių bendrumo pagrindas yra jungtis su Dievu, Bažnyčia taip pat yra žmonijos vienybės sakramentas. Joje ta vienybė jau gyvuoja, nes Bažnyčia suburia „visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apr 7, 9) žmones; kartu ji yra tos visiškai įgyvendintos vienybės, kuri dar turi būti pasiekta, „ženklas ir įrankis“.

776 Kaip sakramentas, Bažnyčia yra Kristaus įrankis. Ji Jo „skiriama būti visiems atpirkimo priemone“ 202, „visuotinis išganymo sakramentas“203, kuriuo Kristus „apreiškia ir drauge vykdo Dievo meilės žmogui slėpinį“204. Ji yra „regimas Dievo meilės žmonijai planas“205; ta meilė nori, „kad visa žmonių giminė sudarytų vieną Dievo tautą, suaugtų į vieną Kristaus kūną, susijungtų į vieną Šventosios Dvasios šventovę“206.

781 „Kiekvienas, kuris bet kuriuo metu ir bet kurioje šalyje jį gerbia ir teisingai elgiasi, patinka Dievui. Tačiau Dievas panoro žmones sušventinti ir išganyti ne pavieniui, be jokio tarpusavio ryšio, o sujungęs į tautą, kuri jį teisingai pažintų ir šventai jam tarnautų. Todėl jis išsirinko savo tauta izraelitus, sudarė su jais sandorą ir palaipsniui juos mokė.[...] Tačiau visa tai tebuvo naujosios, tobulosios, Kristuje įvykdysimos sandoros ir pilnesnio apreiškimo, kurį turėjo atnešti pats kūnu tapęs Dievo Žodis, parengimas ir figūrinis pavaizdavimas [...]. Kristus įkūrė tą naująją nandorą, tai yra savo krauju patvirtintą naują testamentą, pašaukęs žmones iš žydų ir pagonių, kad jie ne kūnu, bet Dvasia suaugtų vienybėn ir būtų nauja Dievo tauta.“208

831 Bažnyčia yra visuotinė dėl to, kad yra Kristaus siunčiama pas visų tautų žmones:316

Visi žmonės yra pašaukti į naująją Dievo tautą. Todėl ši tauta, likdama viena ir vienintelė, turi skleistis per visą pasaulį ir per visus amžius, kad išsipildytų Dievo valios sumanymas – iš pat pradžių sukurti vieningą žmogaus prigimtį ir išsklaidytuosius savo vaikus galiausiai vėl suburti vienybėn [...]. Šis visuotinumo bruožas, puošiąs Dievo tautą, yra paties Viešpaties dovana, kurios dėka Katalikų Bažnyčia veiksmingai ir nepaliaujamai siekia vėl sutelkti visą žmoniją su visomis jos gėrybėmis aplink galvą – Kristų jo Dvasios vienybėje.317

 

KBK nuorodos
KBK išnašos

19Plg. Rom 11, 28.

20Plg. Jn 11, 52; 10, 16.

21Plg. Rom 11, 17–18. 24.

51Plg. Mt 16, 16.

52Plg. 1 Tes 1, 10.

53Plg. Jn 20, 31.

54Plg. Mt 16, 18.

636Plg. Rom 11, 31.

637Plg. Rom 11, 26; Mt 23, 39.

638Plg. Rom 11, 25.

639Plg. Rom 11, 12.

640Plg. Rom 11, 25; Lk 21, 24.

137Plg. 1 Kor 3, 9.

138Plg. Rom 11, 13–26.

139Plg. Mt 21, 33–43 ir pan. tekstus; Iz 5, 1–7.

140Plg. Jn 15, 1–5.

141Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 6: AAS 57 (1965) 8.

180Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 4: AAS 57 (1965) 6.

181Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Ad gentes, 4: AAS 58 (1966) 950.

182Plg. Mt 28, 19–20; Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Ad gentes, 2: AAS 58 (1966) 948; Ibid., 5–6: AAS 58 (1966) 951–955.

200Šv. Augustinas, Epistula 187, 11, 34: CSEL 57, 113 (PL 33, 845).

201Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 1: AAS 57 (1965) 5.

202Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 9: AAS 57 (1965) 13.

203Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 48: AAS 57 (1965) 53.

204Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 45: AAS 58 (1966) 1066.

205Paulius VI, Allocutio ad Sacri Collegii Cardinalium Patres (1973 birželio 22): AAS 65 (1973) 391.

206Vatikano II Susirinkimas, Dekr. Ad gentes, 7: AAS 58 (1966) 956; plg. Idem, Dogm. konst. Lumen gentium, 17: AAS 57 (1965) 20–21.

208Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 9: AAS 57 (1965) 12–13.

316Plg. Mt 28, 19.

317Vatikano II Susirinkimas, Dogm. konst. Lumen gentium, 13: AAS 57 (1965) 17.