Paieškos rezultatai

Ieškota: 440, 571, 572, 601 Rasta: 4

440 552Jėzus priėmė jį Mesiju pripažįstančio Petro tikėjimo išpažinimą, pranešdamas apie netolimą žmogaus Sūnaus kančią.⁴⁰ Jis atskleidė tikrą savo mesijinio karališkumo turinį; tai transcendentinė Žmogaus Sūnaus, „kuris nužengė iš dangaus“ (Jn 3, 13), tapatybė⁴¹ ir atperkamoji kenčiančio tarno misija: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20, 28).⁴² 550Štai kodėl tikroji Jo karališkumo prasmė pasirodė tik nuo kryžiaus aukštumos.⁴³ 445Ir Petras tik po Prisikėlimo apreiškė Dievo tautai Jo mesijinį karališkumą: „Tegu tvirtai įsitikina visi Izraelio namai: Dievas padarė Viešpačiu ir Mesiju tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote“ (Apd 2, 36).

571 1067Velykinis Kristaus kryžiaus ir prisikėlimo slėpinys yra Gerosios Naujienos, kurią apaštalai, o po jų Bažnyčia turi skelbti pasauliui, centras. Atperkamąja Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus mirtimi „vieną kartą visiems laikams“ (Žyd 9, 26) buvo įgyvendintas išganomasis Dievo planas.

572 Bažnyčia ištikimai laikosi visų Raštų aiškinimo, kurį pateikė Jėzus prieš Velykas ir po jų:³³⁸599 „Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ (Lk 24, 26). Jėzaus kančia įgijo savo konkrečią istorinę formą dėl to, kad Jis buvo „seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas“ (Mk 8, 31) ir atiduotas „pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti“ (Mt 20, 19).

601 Šis dieviškasis išganymo planas, pagal kurį turėjo žūti „teisusis Tarnas“,⁴⁴⁶ iš anksto buvo paskelbtas Raštuose kaip visuotinio atpirkimo, tai yra žmones iš nuodėmės vergijos išlaisvinusio atpirkimo, slėpinys.⁴⁴⁷ Šv. Paulius išpažįsta tikėjimą, kurį sakosi yra „gavęs, būtent:⁴⁴⁸ Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai“ (1 Kor 15, 3)⁴⁴⁹. 652Atperkamoji Jėzaus mirtis pirmiausia įgyvendino pranašystę apie kenčiantį Dievo Tarną.⁴⁵⁰ 713Pats Jėzus pateikė savo gyvenimo ir kančios prasmę kenčiančio Dievo Tarno šviesoje.⁴⁵¹ Prisikėlęs Jis šitaip aiškino Raštus Emauso mokiniams,⁴⁵² o vėliau ir patiems apaštalams.⁴⁵³

KBK nuorodos

440552 Dvylikos būryje pirmąją vietą užima Simonas Petras. Jėzus jam pavedė ypatingą misiją. Petras išpažino tai, ką jam buvo apreiškęs Tėvas: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16, 16). Tada Viešpats jam tarė: „Tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mt 16, 18). Kristus, „gyvasis Akmuo“, užtikrina, kad Jo Bažnyčia, pastatyta ant uolos, įveiks mirties galybę. Ta nepajudinama Bažnyčios uola, išpažinęs savo tikėjimą, tapo Petras. Jis turės saugoti šį tikėjimą, kad nesvyruotų, ir stiprinti savo brolius.

KBK 552 kontekstas

440550 Dievo karalystės atėjimas yra šėtono karalystės žlugimas: „Jeigu aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo Karalystė“ (Mt 12, 28). Jėzaus egzorcizmai išlaisvina žmones iš demonų valdžios. Jie pranašauja didžiąją Jėzaus pergalę, kai „šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan“. Kristaus kryžiumi bus galutinai įtvirtinta Dievo karalystė: „Nuo medžio viešpatauja Dievas.“

KBK 550 kontekstas

440445 Po Prisikėlimo dieviškoji sūnystė pasirodė Jo šlovingo žmogiškojo asmens galybe, nes „šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių“ Jis buvo pristatytas „galingu Dievo Sūnumi“ (Rom 1, 4). Apaštalai galės liudyti: „Mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14).

KBK 445 kontekstas

5711067 „Šį žmonių atpirkimo bei tobulo Dievo pašlovinimo darbą, kurio įvadas buvo nuostabūs Dievo darbai Senojo Testamento tautoje, atliko Viešpats Kristus, ypač savo palaimintosios kančios, prisikėlimo iš numirusiųjų ir garbingo įžengimo į dangų – Velykų slėpiniu, kuriuo 'Jis mūsų mirtį mirdamas sunaikino ir mums gyvybę prisikeldamas sugrąžino'. Juk iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus šono kilo nuostabus visos Bažnyčios sakramentas“. Dėl to liturgijoje Bažnyčia ypač švenčia Velykų slėpinį, kuriuo Kristus atbaigė mūsų išganymo darbą.

KBK 1067 kontekstas

572599 Žiauri Jėzaus mirtis įvyko ne atsitiktinai, nelaimingai susidėjus aplinkybėms. Kaip savo pirmoje Sekminių kalboje Jeruzalės žydams aiškino Petras, tai Dievo plano slėpinys: Jėzus buvo „Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotas“ (Apd 2, 23). Ši biblinė kalba nereiškia, kad tie, kurie Jėzų išdavė, buvo tik pasyvūs Dievo iš anksto numatyto scenarijaus vykdytojai.

KBK 599 kontekstas

601652 Kristaus prisikėlimas yra Senojo Testamento ir paties Jėzaus žemiškojo gyvenimo metu duotų pažadų įvykdymas. Posakis „kaip skelbė Raštai“ nurodo, kad su Kristaus prisikėlimu tie pranašavimai išsipildė.

KBK 652 kontekstas

601713 Mesijo bruožai labiausiai atskleisti Viešpaties Tarno giesmėse. Tos giesmės nusako Jėzaus kančios prasmę ir nurodo, kokiu būdu Jis suteiks Šventąją Dvasią, kad atgaivintų daugelį: ne kaip nors išoriškai, bet pats priimdamas mūsišką „tarno išvaizdą“ (Fil 2, 7). Prisiimdamas mūsų mirtį, Jis gali mums perduoti savo gyvybės Dvasią.

KBK 713 kontekstas

KBK išnašos

40Plg. Mt 16, 16–23.

41Plg. Jn 6, 62; Dan 7, 13.

42Plg. Iz 53, 10–12.

43Plg. Jn 19, 19–22; Lk 23, 39–43.

338Lk 24, 27. 44–45.

446Plg. Iz 53, 11; Apd 3, 14.

447Plg. Iz 53, 11–12; Jn 8, 34–36.

448Plg. 1 Kor 15, 3.

449Plg. taip pat Apd 3, 18; 7, 52; 13, 29; 26, 22–23.

450Plg. Iz 53, 7–8 ir Apd 8, 32–35.

451Plg. Mt 20, 28.

452Plg. Lk 24, 25–27.

453Plg. Lk 24, 44–45.