Paieškos rezultatai

Ieškota: 333, 530 Rasta: 2

333 Įsikūnijusiojo Žodžio gyvenime nuo pat Įsikūnijimo iki Dangun žengimo angelai Jį garbina ir Jam tarnauja. „Įvesdamas Pirmgimį į pasaulį, jis [Dievas] sako: 'Tepagarbina jį visi Dievo angelai'“ (Žyd 1, 6). 559Jų šlovinimo giesmė Kristui gimus nesiliauja skambėjusi Bažnyčios šlovinime: „Garbė Dievui aukštybėse...“ (Lk 2, 14). Jie globoja Jėzaus kūdikystę,¹⁸³ tarnauja Jam dykumoje,¹⁸⁴ stiprina Alyvų kalno agonijoje,¹⁸⁵ kai Jis galėtų būti jų išgelbėtas iš priešų rankų,¹⁸⁶ kaip kadaise Izraelis.¹⁸⁷ Taip pat angelai skelbia¹⁸⁸ Gerąją Įsikūnijimo Naujieną¹⁸⁹ ir Kristaus Prisikėlimą¹⁹⁰. Jie vėl lydės – kaip yra skelbę – sugrįžtantį Kristų¹⁹¹ ir tarnaus Jam teisiant pasaulį.¹⁹²

530 Bėgimas į Egiptą ir nekaltųjų vaikelių išžudymas²⁴⁴ rodo tamsybių priešinimąsi šviesai: „Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė“ (Jn 1, 11). Visą Kristaus gyvenimą lydės persekiojimai.574 Tas pat laukia ir visų Jo saviškių.²⁴⁵ Jo sugrįžimas iš Egipto²⁴⁶ primena protėvių išėjimą iš Egipto nelaisvės²⁴⁷ ir parodo Jėzų kaip galutinį išlaisvintoją.

KBK nuorodos

333559 Kaip Jeruzalė pasitiks savo Mesiją? Visuomet atmesdavęs minių bandymus paskelbti Jį karaliumi, dabar Jėzus pasirenka metą ir būdą, kad įžengtų kaip Mesijas į savo „tėvo Dovydo“ (Lk 1, 32) miestą. Jis džiugiai sveikinamas kaip Dovydo sūnus, kaip tas, kuris neša išganymą (Hosanna reiškia „išgelbėk!“, „suteik išganymą!“). O „Garbės karalius“ (Ps 24, 7–10) įžengia į savo miestą „ant asiliuko“ (Zch 9, 9): Siono dukrą, savo Bažnyčios paveikslą, Jis užkariauja ne klasta ar smurtu, bet nusižeminimu, liudijančiu tiesą. Dėl to Jo karalystės veikėjai tą dieną yra vaikai ir „Dievo vargdieniai“, kurie Jį pakiliai sveikina kaip kadaise angelai, pranešę apie Jį piemenims. Jų šūksnis: „VIEŠPATIES vardu tebus palaimintas, kas įeina!“ (Ps 118, 26) pakartojamas Bažnyčios eucharistinės liturgijos „Sanctus“ pradedant Viešpaties Velykų atminimą.

KBK 559 kontekstas

530574 Nuo viešojo Jėzaus veikimo pradžios fariziejai ir Erodo šalininkai drauge su kunigais ir Rašto aiškintojais susitarė Jį pražudyti. Dėl kai kurių savo veiksmų (demonų išvarymo; nuodėmių atleidimo; gydymo šabo dieną; savaip aiškinamų švaros įstatymo priesakų; artimos draugystės su muitininkais ir viešais nusidėjėliais) kai kuriems piktavaliams Jėzus atrodė velnio apsėstas. Jį kaltino piktžodžiavimu ir klaidingais pranašavimais – nusikaltimais religijai, už juos Įstatymas numatė mirties bausmę užmušant akmenimis.

KBK 574 kontekstas

KBK išnašos

183Plg. Mt 1, 20; 2, 13. 19.

184Plg. Mt 1, 13; Mt 4, 11.

185Plg. Lk 22, 43.

186Plg. Mt 26, 53.

187Plg. 2 Mak 10, 29–30; 11, 8.

188Plg. Lk 2, 10.

189Plg. Lk 2, 8–14.

190Plg. Mk 16, 5–7.

191Plg. Apd 1, 10–11.

192Plg. Mt 13, 41; 24, 31; Lk 12, 8–9.

244Plg.Mt 2, 13–18.

245Plg. Jn 15, 20.

246Plg. Mt 2, 15.

247Plg. Oz 11, 1.