Ieškota: 1928, 1929, 1930, 2425, 2426 Rasta: 5
1928 Visuomenė laiduoja socialinį teisingumą sudarydama sąlygas ir sąjungoms, ir atskiriems individams siekti to,2832 kas jiems priklauso pagal jų prigimtį ir pašaukimą. Socialinis teisingumas susijęs su bendruoju gėriu ir valdžia.
1929 Socialinį teisingumą galima pasiekti tik gerbiant transcendentinį žmogaus kilnumą. Asmuo yra galutinis visuomenės tikslas. Visuomenė yra nukreipta į asmens gėrį:1881
Būtina turėti galvoje žmogaus asmens kilnumą, kurį „saugoti ir kelti mums patikėjo Kūrėjas ir kuriam griežtai įpareigoti bei atsakingi už jį visi žmonės, nepaisant istorinių sąlygų“.38
1930 Pagarba žmogaus asmeniui apima ir pagarbą iš jo, kaip kūrinio, kilnumo išplaukiančioms teisėms.1700 Tos teisės yra atsiradusios anksčiau už visuomenę ir už ją aukštesnės.1902 Jos yra kiekvienos valdžios moralinio teisėtumo pagrindas: jas savo įstatymais paminanti arba atsisakanti pripažinti visuomenė griauna savo pačios moralinį teisėtumą.39 Negerbianti asmens valdžia, norėdama laimėti valdinių klusnumą, gali remtis tik jėga arba prievarta. Bažnyčia turi priminti geros valios žmonėms tas teises ir skirti jas nuo neteisėtų ir klaidingų reikalavimų.
2425 Bažnyčia atmetė totalitarines ir ateistines ideologijas, Naujaisiais laikais susijusias su „komunizmu“ arba „socializmu“.676 Drauge ji atmetė „kapitalizmo“ propaguojamą individualizmą ir absoliučią rinkos dėsnių pirmenybę žmogaus darbo atžvilgiu.167 Ekonomikos reguliavimas vien centralizuotu planavimu iš pagrindų pakerta socialinius ryšius, o jos reguliavimui vien rinkos dėsniais trūksta socialinio teisingumo, „nes daugybės žmogaus poreikių rinka negali patenkinti“168. 1886Tenka pritarti protingam rinkos ir verslo tvarkymui, laikantis teisingos vertybių hierarchijos ir paisant bendrojo gėrio.
2426 Ekonominės veiklos plėtra ir gamybos didinimas skirti žmonių poreikiams tenkinti. Ekonominio gyvenimo tikslas nėra vien tik gėrybių gausa ir išaugęs pelnas ar galia; ekonominis gyvenimas pirmiausia turi tarnauti žmonėms – visam žmogui ir visai žmonijai. Jai būdingais metodais plėtojama ekonominė veikla turi neperžengti moralinės tvarkos ribų ir laikytis socialinio teisingumo,1928 idant atitiktų žmogui numatytą Dievo planą.169
19282832 Kaip raugas tešlą, taip Karalystės naujybė turi persunkti žemę Kristaus Dvasia. Tai turi reikštis teisingumo atnaujinimu asmeniniuose ir socialiniuose, ekonominiuose ir tarptautiniuose santykiuose,, niekada nepamirštant, jog teisingų struktūrų nesti be žmonių, kurie nori būti teisingi.
19291881 Kiekvieną bendruomenę apibūdina jos tikslas, todėl ji paklūsta savo taisyklėms, tačiau „visų visuomeninių institucijų šaltinis, subjektas ir tikslas yra ir privalo būti žmogaus asmuo“.
19301700 Žmogaus asmens kilnumo pagrindas – jo sukūrimas pagal Dievo paveikslą ir panašumą ( 1 skirsnis ); tą kilnumą vainikuoja žmogaus pašaukimas į dieviškąją palaimą ( 2 skirsnis ); jos siekti žmogus privalo laisvai ( 3 skirsnis ). Sąmoningai veikdamas ( 4 skirsnis ), žmogus arba laikosi Dievo pažadėto ir sąžinės patvirtinto gėrio, arba elgiasi priešingai ( 5 skirsnis ). Save ugdydami, žmonės auga iš vidaus; tai daryti padeda visas jų juslinis ir dvasinis gyvenimas ( 6 skirsnis ). Malonės padedami, jie ugdo dorybes ( 7 skirsnis ), vengia nuodėmės, o nusidėję patiki save kaip sūnus palaidūnas dangiškojo Tėvo gailestingumui ( 8 skirsnis ). Taip jie pasiekia tobulą gailestingąją meilę.
19301902 Valdžia netampa morališkai teisėta pati iš savęs. Ji neturi elgtis despotiškai, bet privalo rūpintis bendruoju gėriu kaip „moralinė jėga, pagrįsta laisve ir pareigos bei atsakomybės įsisąmoninimu“: Žmonių leidžiamas įstatymas yra tikras įstatymas tik tada, kai jis neprieštarauja sveikam protui; iš to matyti, kad savo galią jis gauna iš amžinojo Įstatymo. Kai tik jis su protu nesuderinamas, jį reikia laikyti neteisingu įstatymu; tada jis neatitinka įstatymo sampratos, o veikiau yra tam tikra prievartos forma.
2425676 Ta antikristinė apgaulė išryškėja pasaulyje kaskart, kai tik bandoma istorijoje įgyvendinti mesijinę viltį, kuri iš tiesų išsipildys tik pasibaigus istorijai eschatologiniu teismu; Bažnyčia atmetė net nuosaikią būsimos Karalystės klastotę, vadinamą milenarizmu, „iš esmės iškrypusio“ sekuliarizuoto mesianizmo politinį pavidalą.
24251886 Visuomenė būtina žmogaus pašaukimui įgyvendinti. To siekiant būtina laikytis teisingos vertybių hierarchijos, kurioje „medžiaginės ir instinktų valdomos sritys palenkiamos vidinėms ir dvasinėms“: Visuomenę [...] pirmiausia reikia vertinti kaip dvasinę tikrovę. Juk joje tiesos apšviesti žmonės dalijasi savo žiniomis; gali ginti savo teises ir vykdyti pareigas; yra skatinami siekti dvasinių gėrybių; pagrįstai drauge džiaugiasi kiekvienu gražiu dalyku, kad ir kokios rūšies jis būtų; nuolat trokšta tai, kas juose geriausia, perduoti kitiems ir nuolat bendrai stengtis dvasiškai praturtėti. Tokios vertybės turi nuolatos teikti įkvėpimo ir gairių mokslui, ekonominiam gyvenimui, socialinei veiklai, valstybės pažangai ir santvarkai, įstatymų leidybai ir visoms kitoms nuolat besirutuliojančio visuomenės gyvenimo apraiškoms.
24261928 Visuomenė laiduoja socialinį teisingumą sudarydama sąlygas ir sąjungoms, ir atskiriems individams siekti to, kas jiems priklauso pagal jų prigimtį ir pašaukimą. Socialinis teisingumas susijęs su bendruoju gėriu ir valdžia.
38Jonas Paulius II, Encikl. Sollicitudo rei socialis, 47: AAS 80 (1988) 581.
39Plg. Jonas XXIII, Encikl. Pacem in terris, 61: AAS 55 (1963) 274.
167Plg. Jonas Paulius II, Encikl. Centesimus annus, 10: AAS 83 (1991) 804–806; Ibid., 13: AAS 83 (1991) 809–810; Ibid., 44: AAS 83 (1991) 848–849.
168Jonas Paulius II, Encikl. Centesimus annus, 34: AAS 83 (1991) 836.
169Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 64: AAS 58 (1966) 1086.