Tikėjimo simboliai. KBK

Tikėjimo simboliai

185^S-33^Y-26Kas sako „tikiu“, sako: „Pritariu tam, ką mes tikime.“ 171 949Tikėjimo bendrumui reikalinga bendra tikėjimo kalba, visiems privaloma ir visus vienijanti tuo pačiu tikėjimo išpažinimu.

186^S-33^Y-26Nuo pat pradžios apaštališkoji Bažnyčia išreikšdavo ir perduodavo savo tikėjimą trumpomis, visiems privalomomis formulėmis.¹ Tačiau labai greitai Bažnyčia nusprendė visą savo tikėjimo esmę sutelkti į organiškas ir darnias santraukas, skirtas pirmiausia besirengiantiems Krikštui:

Ši tikėjimo santrauka nėra sudaryta pagal žmonių nuomones; iš viso Šventojo Rašto buvo išrinkta tai, kas svarbiausia, kad būtų pateiktas vieningas tikėjimo mokymas. Kaip mažame garstyčios grūdelyje jau slypi daugybė jos šakų, taip ir nedaugely tos tikėjimo santraukos žodžių sukauptas visas Senojo ir Naujojo Testamento religinis pažinimas.²

187^S-33^Y-26Tokios tikėjimo santraukos vadinamos „tikėjimo išpažinimais“, nes jos glaustai išreiškia krikščionių išpažįstamą tikėjimą. Jos vadinamos „Credo“ („Tikiu“), nes paprastai prasideda tuo lotyniškuoju žodžiu. Jas vadina ir „Tikėjimo simboliais“.

188^S-33^Y-26^Y-27Graikiškas žodis symbolon reiškė perlaužto daikto (pvz., antspaudo) pusę, kuri buvo laikoma atpažinimo ženklu. Daikto šukės būdavo pridedamos viena prie kitos, norint nustatyti jo pateikėją. Tad Tikėjimo simbolis yra tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas. Vėliau symbolon reiškė santrauką, rinkinį, apžvalgą. „Tikėjimo simbolis“ yra pagrindinių tikėjimo tiesų rinkinys. Vadinasi, jis yra katechezės išeities taškas ir pagrindinis jos tekstas.

189^S-34^Y-271237Pirmą kartą „tikėjimas išpažįstamas“ Krikšto metu. Tad „Tikėjimo simbolis“ pirmiausia yra Krikšto simbolis.232 Kadangi krikštijama „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), Krikšto metu išpažįstamos tiesos yra išdėstytos pagal jų ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.

190^S-34^Y-27Tad Tikėjimo simbolis padalytas į tris dalis: „Iš pradžių minimas pirmasis dieviškosios prigimties Asmuo ir nuostabus kūrimo darbas; paskui antrasis Asmuo ir žmonių Atpirkimo slėpinys; pagaliau trečiasis Asmuo, mūsų pašventinimo šaltinis ir pradžia.“³ Tai „trys mūsų (Krikšto) antspaudo dalys“⁴.

191^S-34^Y-27Tos trys dalys „skirtingos, nors tarpusavyje susijusios. Pagal Bažnyčios tėvų dažnai naudotą palyginimą, jas vadiname articulos [nariais; straipsniais]. Mat kaip kūnas sudarytas iš narių, taip ir šiame tikėjimo išpažinime dera ir teisinga articulum vadinti kiekvieną sakinį, kurį mums privalu tikėti aiškiai apibrėžtą ir atskirtą nuo kito.“⁵ Pagal senąją, šv. Ambraziejaus paliudytą tradiciją buvo įprasta Credo skirstyti į dvylika articulos, apaštalų skaičiumi simbolizuojančių visą jų tikėjimą.⁶

192^S-33^Y-26Amžiams bėgant, yra buvę daug tikėjimo išpažinimų, arba simbolių, atsiliepiančių į atskirų epochų poreikius; tai įvairių apaštalinių ir senovinių Bažnyčių tikėjimo simboliai,⁷ „Quicumque“ – vadinamasis šv. Atanazo tikėjimo simbolis,⁸ kai kurių Sinodų ir Susirinkimų – Toledo,⁹ Laterano,¹⁰ Lijono,¹¹ Tridento,¹² arba atskirų popiežių tikėjimo išpažinimai, pvz., „Fides Damasi“¹³ arba Pauliaus VI (1968) „Dievo tautos Credo“¹⁴.

193^S-35^Y-26Nė vienas atskirų Bažnyčios gyvenimo etapų Tikėjimo simbolis negali būti laikomas pasenusiu ar nebenaudingu. Jie per įvairias jų santraukas padeda mums šiandien pažinti ir geriau suprasti visų laikų tikėjimą.

Bažnyčios gyvenimui ypač svarbūs du tikėjimo simboliai:

194^S-35^Y-26^Y-28Apaštalų tikėjimo simbolis, šitaip vadinamas dėl to, kad pagrįstai laikomas tikslia apaštalų tikėjimo santrauka. Tai senovinis Romos Bažnyčios Krikšto tikėjimo simbolis. Jo autoritetas yra didžiulis, nes „tai Tikėjimo simbolis, kurį saugo Romos Bažnyčia, – toji, kurioje sostą turėjo Petras, pirmasis tarp apaštalų, ir į kurią jis atnešė bendrą visų įsitikinimą“¹⁵.

195^S-35^Y-26^Y-29242 245Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo simbolio autoritetas kyla iš to, kad jis yra dviejų pirmųjų visuotinių Susirinkimų (325 ir 381 m.) vaisius.465 Dar ir šiandien jis yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.

196^Y-26Mūsų Katekizme tikėjimas bus dėstomas pagal Apaštalų tikėjimo simbolį, kuris, galima sakyti, yra seniausias Romos katekizmas. Tačiau dėstymą nuolat papildys ir Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo simbolis, kuris dažnai yra išsamesnis ir nuodugnesnis.

197^S-33^Y-26Gyvenimą teikiantį mūsų Tikėjimo simbolį priimkime kaip savo Krikšto dieną,1064 kai visas mūsų gyvenimas buvo patikėtas „mokslo pavyzdžiui“ (Rom 6, 17). Kalbėti „Credo“ tikint reiškia bendrauti su Dievu: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Tai reiškia taip pat bendrauti ir su visa Bažnyčia, kuri mums perduoda tikėjimą ir kurios prieglobstyje mes tikime:

1274Tas Tikėjimo simbolis yra dvasinis antspaudas, mūsų širdies mąstymas ir nuolatinė apsauga, jis iš tikrųjų yra mūsų sielos lobis.¹⁶

KBK nuorodos

185171 Bažnyčia, būdama „tiesos šulas ir atrama“ (1 Tim 3, 15), ištikimai saugo tikėjimą, vieną kartą duotą šventiesiems. Ji saugo Kristaus žodžių atminimą, iš kartos į kartą perduoda Apaštalų tikėjimo išpažinimą. Kaip motina moko vaikus kalbėti, o drauge ir suprasti bei bendrauti, taip ir mūsų Motina Bažnyčia moko mus tikėjimo kalbos, kad mes išmoktume tikėjimą suprasti ir juo gyventi.

KBK 171 kontekstas

185949 Pirmykštėje Jeruzalės bendruomenėje mokiniai „ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42). Tikėjimo bendrumas. Tikinčiųjų tikėjimas yra iš apaštalų gautas Bažnyčios tikėjimas – gyvenimo turtas, kuris didėja dalijamas.

KBK 949 kontekstas

1891237 Kadangi Krikštas reiškia išlaisvinimą iš nuodėmės ir jos kurstytojo velnio, prie krikštijamojo kalbamas vienas arba keli egzorcizmai. Krikštijamasis patepamas katechumenų aliejumi arba, krikštytojui uždėjus ant jo ranką, aiškiai atsižada šėtono. Taip parengtas, jis gali išpažinti Bažnyčios tikėjimą, kuriam bus „patikėtas“ Krikštu.

KBK 1237 kontekstas

189232 Krikščionys yra krikštijami „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Prieš tai jie būna atsakę: „Tikiu“ į trilypį klausimą, ar jie tiki į Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią: „Visų krikščionių tikėjimas remiasi Trejybe.“

KBK 232 kontekstas

195242 Išsaugodama Apaštalų Tradiciją, Bažnyčia 325 metais pirmajame visuotiniame Nikėjos Susirinkime išpažino, kad Sūnus yra „vienesmis“ [homousios, consubstantialis] su Tėvu, tai yra vienas su Juo Dievas. Antrasis visuotinis Susirinkimas 381 metais Konstantinopolyje išlaikė tą nusakymą savajame Nikėjos tikėjimo simbolyje ir išpažino „vienatinį Dievo Sūnų, prieš visus amžius gimusį iš Tėvo, Dievą iš Dievo, šviesą iš šviesos, tikrą Dievą iš tikro Dievo, gimusį, bet ne sukurtą, esantį vienesmį su Tėvu“.

KBK 242 kontekstas

195245 Apaštališkąjį tikėjimą į Dvasią išpažino antrasis visuotinis Susirinkimas 381 metais Konstantinopolyje: Tikime „į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylantį iš Tėvo.“ Bažnyčia tuo pripažįsta Tėvą, „visos dievybės šaltinį ir pradžią“. Tačiau amžinasis Šventosios Dvasios kilsmas nėra nesusijęs su amžinuoju Sūnaus kilsmu: „Šventoji Dvasia, trečiasis Trejybės Asmuo, yra Dievas, vienas ir lygus su Tėvu ir Sūnumi, vienos substancijos ir vienos prigimties. [...] Tačiau nesakoma, kad Ji yra vien Tėvo Dvasia, vien Sūnaus Dvasia, bet drauge Tėvo ir Sūnaus Dvasia.“ Bažnyčios Konstantinopolio Susirinkimo tikėjimo simboliu išpažįstama: „Su Tėvu ir Sūnumi [drauge] garbinama ir šlovinama.“

KBK 245 kontekstas

195465 Pirmosios erezijos neigė ne tiek Kristaus dievystę, kiek Jo tikrą žmogystę (gnostinis doketizmas). Nuo apaštalų laikų krikščionys pabrėždavo tikrą „kūne atėjusio“ Dievo Sūnaus Įsikūnijimą. Tačiau jau trečiajame šimtmetyje Bažnyčia, prieštaraudama Pauliui Samosatiečiui, Antiochijos Susirinkime turėjo patvirtinti, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus prigimtimi, o ne įsūnyste. Pirmasis Nikėjos Visuotinis Susirinkimas 325 metais savajame Tikėjimo simbolyje išpažino, kad Dievo Sūnus yra „gimęs, bet ne sukurtas, vienos substancijos (graikiškai homousios) su Tėvu“, ir pasmerkė Arijų, kuris tvirtino, kad „Dievo Sūnus yra kilęs iš nebūties“ ir yra „kitos substancijos, arba esmės“, negu Tėvas.

KBK 465 kontekstas

1971064 Tad Tikėjimo simbolio pabaigos žodžiu „Amen“ kartojamas ir patvirtinamas jo pirmasis žodis: „Tikiu“. Tikėti reiškia sakyti „Amen“ Dievo žodžiams, pažadams, įsakymams – visiškai pasitikėti Tuo, kuris yra begalinės meilės ir tobulos ištikimybės „Amen“. Tada kasdienis krikščionio gyvenimas tampa „Amen“, tariamu tam „Tikiu“, kuris išpažintas per Krikštą: Tavasis Tikėjimo simbolis tebūna tau tarytum veidrodis. Įsižiūrėk į jį ir įsitikink, ar tikrai tiki visa, ką pareiškei tikįs. Kasdien džiaukis savo tikėjimu.

KBK 1064 kontekstas

1971274 „Viešpaties žymė“ yra antspaudas, kuriuo Šventoji Dvasia mus paženklino „atpirkimo dienai“ (Ef 4, 30). „Krikštas yra amžinojo gyvenimo antspaudas.“ Tikintysis, „išlaikęs antspaudą iki galo“, tai yra likęs ištikimas savojo Krikšto priesakams, galės mirti „pažymėtas tikėjimo ženklu“, lydimas savojo Krikšto tikėjimo, laukdamas jo atbaigimo – palaimingojo Dievo regėjimo – ir turėdamas viltį prisikelti.

KBK 1274 kontekstas

KBKS nuorodos

YC nuorodos

KBK išnašos

1Plg. Rom 10, 9; 1 Kor 15, 3–5; etc.

2Šv. Kirilas Jeruzalietis, Catecheses illuminandorum 5, 12, in: Opera, v. 1, ed. G. C. Reischl, Miunchenas, 1848, p. 150 (PG 33, 521–524).

3Catechismus Romanus, 1, 1, 4, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 20.

4Šv. Ireniejus, Demonstratio apostolicae praedicationis, 100: SC 62, 170.

5Catechismus Romanus, 1, 1, 4, ed. P. Rodríguez, Vatikanas–Pamplona, 1989, p. 20.

6Plg. Šv. Ambraziejus, Explanatio Symboli, 8: CSEL 73, 10–11 (PL 17, 1196).

7Plg. Symbola fidei ab Ecclesia antiqua recepta: DS 1–64.

8Plg. DS 75–76.

9Toledo XI susirinkimas: DS 525–541.

10Laterano IV Susirinkimas: DS 800–802.

11Liono II Susirinkimas: DS 851–861.

12Professio fidei Tridentina: DS 1862–1870.

13Plg. DS 71–72.

14Sollemnis Professio fidei: AAS 60 (1968) 433–445.

15Šv. Ambraziejus, Explanatio Symboli, 7: CSEL 73, 10 (PL 17, 1196).

16Šv. Ambraziejus, Explanatio Symboli, 1: CSEL 73, 3 (PL 17, 1193).