KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas

Trečias poskyris. Tikiu Šventąją Dvasią

8 skirsnis. „Tikiu Šventąją Dvasią“ [687-747]
I. Bendrasis Sūnaus ir Dvasios siuntimas
II. Šventosios Dvasios vardas, pavadinimai ir simboliai
Šventosios Dvasios vardas
Šventosios Dvasios pavadinimai
Šventosios Dvasios simboliai
III. Dievo Dvasia ir Žodis pažadų laikais
Pasaulio kūrimo metu
Pažado Dvasia
Teofanijose ir Įstatyme
Karalių laikais ir tremtyje
Mesijo ir Jo Dvasios laukimas
IV. Kristaus Dvasia laikų pilnatvėje
Jonas – pirmtakas, pranašas ir krikštytojas
„Sveika, malonėmis apdovanotoji“
Jėzus Kristus
V. Dvasia ir Bažnyčia paskutinėmis dienomis
Sekminės
Šventoji Dvasia – Dievo dovana
Šventoji Dvasia ir Bažnyčia
Glaustai
9 skirsnis. „Tikiu šventąją, visuotinę Bažnyčią“ [748-975]
1 skirsnelis. Bažnyčia Dievo plane [751-780]
I. Bažnyčios pavadinimai ir įvaizdžiai
II. Bažnyčios kilmė, įsteigimas ir pasiuntinybė
III. Bažnyčios slėpinys
Glaustai
2 skirsnelis. Bažnyčia – Dievo tauta, Kristaus kūnas, Šventosios Dvasios šventovė [781-810]
I. Bažnyčia – Dievo tauta
II. Bažnyčia – Kristaus kūnas
III. Bažnyčia – Šventosios Dvasios šventovė
Glaustai
3 skirsnelis. Bažnyčia yra viena, šventa, visuotinė ir apaštalinė [811-870]
I. Bažnyčia yra viena
II. Bažnyčia yra šventa
III. Bažnyčia yra katalikiška – visuotinė
IV. Bažnyčia yra apaštalinė
Glaustai
4 skirsnelis. Krikščionys: bažnytinė hierarchija, pasauliečiai, Dievui pašvęsti žmonės [871-945]
I. Hierarchinė Bažnyčios santvarka
II. Tikintieji pasauliečiai
III. Pašvęstasis gyvenimas
Glaustai
5 skirsnelis. Šventųjų bendravimas [946-962]
I. Dvasinių gėrių bendrumas
II. Dangaus ir žemės Bažnyčios bendravimas
Glaustai
6 skirsnelis. Kristaus Motina Marija – Bažnyčios Motina [963-975]
I. Marijos motinystė Bažnyčiai
II. Švenčiausiosios Mergelės garbinimas
III. Marija – eschatologinis Bažnyčios paveikslas
Glaustai
10 skirsnis. „Tikiu nuodėmių atleidimą“ [976-987]
I. Vienas Krikštas nuodėmėms atleisti
II. Raktų galia
Glaustai
11 skirsnis. „Tikiu kūno iš numirusių prisikėlimą“ [988-1019]
I. Kristaus ir mūsų prisikėlimas
Laipsniškas prisikėlimo apreiškimas
Kaip prisikels mirusieji?
Prisikėlę su Kristumi
II. Mirti Jėzuje Kristuje
Mirtis
Krikščioniškos mirties prasmė
Glaustai
12 skirsnis. „Tikiu amžinąjį gyvenimą“ [1020-1060]
I. Žmogaus asmeninis teismas
II. Dangus
III. Galutinis nuskaistinimas – skaistykla
IV. Pragaras
V. Paskutinis teismas
VI. Naujo dangaus ir naujos žemės viltis
Glaustai
„AMEN“ [1061-1065]

683  „Nė vienas negali ištarti: 'Jėzus yra Viešpats', jei Šventoji Dvasia nepaskatina“ (1 Kor 12, 3). „Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: 'Aba, Tėve!'“ (Gal 4, 6). Tuo įtikėti įmanoma tik veikiant Šventajai Dvasiai. Norint susivienyti su Kristumi, pirma reikia būti Šventosios Dvasios paveiktiems. Tai Ji mus pasitinka ir sužadina mumyse tikėjimą. Krikštu – pirmuoju tikėjimo sakramentu – Šventoji Dvasia Bažnyčioje mums kiekvienam sielos gilumoje asmeniškai suteikia gyvenimą, kuris trykšta iš Tėvo ir mums yra pasiūlytas Sūnuje:

Krikštas mums suteikia malonę atgimti Dieve Tėve per Jo Sūnų Šventojoje Dvasioje. Juk tie, kurie turi savyje Dievo Dvasią, atvedami prie Žodžio, tai yra Sūnaus; Sūnus juos pristato Tėvui, o Tėvas juos padaro nemirtingus. Taigi be Dvasios neįmanoma regėti Dievo Sūnaus, ir be Sūnaus niekas negali prisiartinti prie Tėvo, nes Tėvo pažinimas yra Sūnus, o Dievo Sūnus pažįstamas Šventojoje Dvasioje.1

684  Šventoji Dvasia savo malone sužadina mūsų tikėjimą ir prikelia naujajam gyvenimui: „pažinti vienintelį tikrąjį Dievą ir Jo siųstąjį Jėzų – Mesiją“2. Vis dėlto, apreiškiant Švenčiausiosios Trejybės Asmenis, Ji minima paskutinė. Šv. Grigalius Nazianzietis, „Teologas“, šią apreiškimo seką aiškina dieviškojo „prisitaikymo“ pedagogija:

Senasis Testamentas aiškiai skelbė Tėvą, o Sūnų – ne taip aiškiai. Naujasis atvirai apreiškė Sūnų ir leido nujausti Dvasios dievystę. Dabar Dvasia gyvena tarp mūsų ir mums vis aiškiau save atskleidžia. Iš tiesų nebūtų buvę išmintinga atvirai skelbti Sūnų, kol dar neišpažinta Tėvo dievystė, ir – vaizdžiai kalbant – apsunkinti papildomu Šventosios Dvasios krūviu, kol dar nepripažinta Sūnaus dievystė, idant [...] Trejybės šviesa vis skaidriau spindėtų apšviestiesiems, darantiems pažangą ir žengiantiems „iš garbės į garbę“.3

685  Tikėti Šventąją Dvasią – tai išpažinti, kad Ji yra vienas Švenčiausiosios Trejybės Asmenų, vienos prigimties su Tėvu ir Sūnumi, „su Tėvu ir Sūnumi garbinama ir šlovinama“4. Dėl to apie dieviškąją Šventosios Dvasios paslaptį buvo kalbėta „Trejybės teologijoje“. Dabar aptarsime Šventosios Dvasios vaidmenį dieviškojoje „Ekonomijoje“.*

686  Šventoji Dvasia drauge su Tėvu ir Sūnumi nuo pat pradžios iki galo vykdo nutarimą mus išganyti. Tačiau tik „paskutinėmis dienomis“, pradedant atperkančiu Sūnaus Įsikūnijimu, Ji kaip Asmuo buvo apreikšta ir padovanota, pažinta ir priimta. Dabar tas dieviškasis planas, kurį įvykdė Kristus, kaip naujosios kūrinijos „Pirmgimis“ ir Galva, išlietos Dvasios dėka įgauna žmonijoje Bažnyčios, šventųjų bendravimo, nuodėmių atleidimo, kūno iš numirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo kontūrus.

Išnašos

1 Šv. Ireniejus, Dem. 7.

2 Pgl. Jn 17, 3.

3 Šv. Grigalius Nazianzietis, Or. theol. 5, 26.

4 Nikėjos-Konstantinopolio Simbolis: DS 150.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003