Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas / Trečias poskyris. Tikiu Šventąją Dvasią

10 skirsnis. „Tikiu nuodėmių atleidimą“

976  Apaštalų Tikėjimo išpažinimas jungia tikėjimą nuodėmių atleidimu ne tik su tikėjimu į Šventąją Dvasią, bet ir su tikėjimu Bažnyčia ir šventųjų bendravimu. Prisikėlęs Kristus, duodamas savo apaštalams Šventąją Dvasią, suteikė ir savo dievišką galią atleisti nuodėmes: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).

(Antrojoje Katekizmo dalyje bus išsamiai aptartas nuodėmių atleidimas per Krikštą, Atgailos sakramentą ir kitus sakramentus, ypač Eucharistiją. Tad čia užteks paminėti keletą pagrindinių dalykų.)

977  Mūsų Išganytojas nuodėmių atleidimą susiejo su tikėjimu ir su Krikštu: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas“ (Mk 16, 15–16). Krikštas yra pirmasis ir pagrindinis nuodėmių atleidimo sakramentas, nes jis mus vienija su mirusiu už mūsų nuodėmes ir prikeltu mums nuteisinti Kristumi,⁵⁴⁶ kad „mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 4).

978  „Kai, pirmą kartą išpažinę tikėjimą, būname nuplaunami šventuoju Krikštu, mums suteikiamas visiškas atleidimas, ir nebelieka nei kaltės – ar tai gimtosios, ar apsileidimu atsiradusios, ar laisva valia padarytos, – kurią reikėtų panaikinti, nei bausmės, kurią reikėtų atlikti. Vis dėlto Krikšto malonė neišvaduoja žmogaus iš visų prigimties silpnybių. Dar daugiau: kiekvienam tenka kovoti su kylančiu pageidimu, kuris mus nuolat traukia į nuodėmę.“⁵⁴⁷

979  Kas bus toks narsus ir budrus šioje kovoje su palinkimu į blogį, kad išliktų nesužeistas nuodėmės? „Kadangi Bažnyčiai buvo būtina turėti galią atleisti nuodėmes ir kitaip, ne vien Krikšto sakramentu, tai jai buvo duoti dangaus karalystės raktai, suteikiantys galią atleisti kaltes bet kuriam atgailojančiam, nors jis nusidėtų iki paskutinės gyvenimo valandos.“⁵⁴⁸

980  Atgailos sakramentu pakrikštytasis gali būti sutaikintas su Dievu ir su Bažnyčia:

Bažnyčios tėvai buvo teisūs, atgailą vadindami „varginguoju Krikštu“.⁵⁴⁹ Po Krikšto nupuolusiųjų išganymui Atgailos sakramentas yra taip būtinas, kaip pats Krikštas būtinas tiems, kurie dar nėra atgimę.⁵⁵⁰

981  Prisikėlęs Kristus pasiuntė savo apaštalus skelbti Jo vardu visoms tautoms, „kad atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą“ (Lk 24, 47). Šią „sutaikinimo tarnystę“ (2 Kor 5, 18) apaštalai ir jų įpėdiniai vykdė ne vien skelbdami žmonėms Kristaus mums pelnytą Dievo atleidimą bei kviesdami juos atsiversti ir tikėti, bet taip pat atleisdami jiems nuodėmes Krikštu ir sutaikindami juos su Dievu ir Bažnyčia iš Kristaus gautųjų raktų galia:

Bažnyčia [...] gavo dangaus karalystės raktus, kad joje būtų atleidžiamos nuodėmės Kristaus krauju ir Šventosios Dvasios veikimu. Toje Bažnyčioje per nuodėmę mirusi siela atgyja, kad gyventų su Kristumi, kurio malone esame išgelbėti.⁵⁵¹

982  Nėra tokios sunkios kaltės, kurios šventoji Bažnyčia negalėtų atleisti. „Nėra tokio blogo ir tiek nusikaltusio žmogaus, kad negalėtų tikėtis atleidimo, jei tik nuoširdžiai gailisi.“⁵⁵²Kristus, kuris mirė už visus žmones, trokšta, kad Jo Bažnyčioje atleidimo durys visada būtų atvertos kiekvienam, kas tik nusigręžia nuo nuodėmės.⁵⁵³

983  Katechezė stengsis gaivinti ir stiprinti tikinčiųjų tikėjimą su niekuo nepalyginamos didybės dovana, kurią prisikėlęs Kristus suteikė savo Bažnyčiai: tai apaštalų ir jų įpėdinių tarnystės pareiga ir galia iš tikrųjų atleisti nuodėme:

Viešpats nori, kad Jo mokiniai turėtų kuo daugiau galios, nori, kad Jo silpni tarnai darytų Jo vardu visa, ką darė Jis pats, būdamas žemėje.⁵⁵⁴

Kunigai gavo galią, kurios Dievas nedavė nei angelams, nei archangelams. [...] Ir visa, ką kunigai daro žemėje, Dievas patvirtina danguje.⁵⁵⁵

Jeigu Bažnyčioje nebūtų nuodėmių atleidimo, nebūtų ir jokios būsimojo gyvenimo ir amžinojo išlaisvinimo vilties. Dėkokime Dievui, kuris savo Bažnyčiai suteikė tokią dovaną.⁵⁵⁶

984  Bažnyčios Credo „nuodėmių atleidimą“ jungia su tikėjimo į Šventąją Dvasią išpažinimu. Mat, duodamas apaštalams Šventąją Dvasią, prisikėlęs Kristus suteikė jiems galią ir nuodėmes atleisti.

985  Krikštas yra pirmasis ir pagrindinis nuodėmių atleidimo sakramentas: jis mus vienija su mirusiu ir prisikėlusiu Kristumi ir duoda mums Šventąją Dvasią.

986  Bažnyčia Kristaus valia turi galią atleisti pakrikštytiesiems nuodėmes ir tai daro per vyskupus ir kunigus, kaip įprasta, Atgailos sakramentu.

987  „Tiek nuodėmes atleidžiantys kunigai, tiek sakramentai tėra tartum įrankiai, kuriais pats išganymo autorius ir teikėjas Viešpats Kristus suteikia mums nuodėmių atleidimą ir mus nuteisina.“⁵⁵⁷