KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Pratarmė

„TĖVE, [...] amžinasis gyvenimas – tai pažinti Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją“ (Jn 17, 3). Mūsų Gelbėtojas Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Tim 2, 3–4). „Neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 12), kaip tik JĖZAUS vardas.
I. Žmogaus gyvenimas – pažinti ir mylėti Dievą

1  Dievas, be galo tobulas ir pats savyje laimingas, vien iš savo gerumo laisvai sukūrė žmogų, kad padarytų jį savo laimingo gyvenimo bendrininku. Dėl to kiekvienu metu ir kiekvienoje vietoje Jis yra žmogui artimas. Jis žmogų kviečia, padeda žmogui Jo ieškoti, Jį pažinti, Jį visomis jėgomis mylėti. Visus nuodėmės išsklaidytus žmones Jis šaukia į savo vieningą šeimą, Bažnyčią. Kad tai įvykdytų, laikui atėjus Jis atsiuntė savo Sūnų, Atpirkėją ir Išganytoją. Jame ir per Jį Jis kviečia žmones Šventojoje Dvasioje tapti Jo įsūniais ir Jo laimingo gyvenimo paveldėtojais.

2  Kad šis kvietimas nuaidėtų per visą žemę, Kristus išsiuntė apaštalus, kuriuos pats išsirinko, ir pavedė jiems skelbti Evangeliją. „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19–20). To siuntimo sustiprinti apaštalai „iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant ženklais, kurie juos lydėjo“ (Mk 16, 20).

3  Tuos, kurie Dievo padedami išgirdo Kristaus kvietimą ir laisvai į jį atsiliepė, Kristaus meilė ragino visame pasaulyje skelbti Gerąją Naujieną. Tą iš apaštalų gautą turtą ištikimai saugojo jų įpėdiniai. Visi Kristų tikintieji yra kviečiami perduoti jį iš kartos į kartą, skelbdami tikėjimą, gyvendami juo broliškoje vienybėje ir švęsdami jį liturgijoje ir maldoje.6

II. Perduoti tikėjimą – katechezė

4  Jau labai anksti katecheze pradėta vadinti visas Bažnyčios pastangas rasti sau mokinių, padėti žmonėms įtikėti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, idant įtikėję vardan Jo turėtų gyvenimą, auklėti juos bei mokyti to gyvenimo ir taip statyti Kristaus Kūną.7

5  „Katechezė yra vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų tikėjimo ugdymas, ypač mokymas krikščioniško mokslo, paprastai išdėstomo organiškai ir sistemingai, siekiant įvesti juos į pilnutinį krikščionišką gyvenimą“.8

6  Katechezė apima kai kuriuos Bažnyčios sielovadinės misijos elementus, kurie susiję su katecheze, ją ruošia arba iš jos išplaukia, tačiau su ja nesutampa: tai pirminis supažindinimas su Evangelija, arba misijinis skelbimas, žadinantis tikėjimą; pagrindo tikėti ieškojimas; krikščioniškojo gyvenimo patirtis; sakramentų apeigos; įjungimas į bažnytinę bendruomenę; apaštalinis ir misijinis liudijimas.9

7  „Katechezė glaudžiai siejasi su visu Bažnyčios gyvenimu. Iš esmės nuo jos priklauso ne tik geografinis Bažnyčios išplitimas ir jos kiekybinis didėjimas, bet dar labiau vidinis Bažnyčios augimas, jos atitikimas Dievo planui.“10

8  Bažnyčios atsinaujinimo periodai buvo taip pat katechezės klestėjimo laikai. Matome, kad didžiojoje Bažnyčios tėvų epochoje šventieji vyskupai skyrė jai žymią savo tarnystės dalį. To pavyzdžiu yra šv. Kirilo Jeruzaliečio, šv. Jono Auksaburnio, šv. Ambraziejaus, šv. Augustino ir daugelio kitų tėvų katechetiniai raštai.

9  Katechetinė tarnystė vis naujų jėgų semiasi iš Susirinkimų. Tuo atžvilgiu pažymėtinas yra Tridento Susirinkimas: savo konstitucijose ir dekretuose katechezei jis skyrė išskirtinę vietą; jis davė pradžią Romos Katekizmui, kuris vadinamas jo vardu ir yra labai svarbi katalikiškojo mokslo santrauka; jis paskatino Bažnyčią puikiai organizuoti katechezę; šventų vyskupų ir teologų, tokių kaip šv. Petras Kanizijus, šv. Karolis Boromėjus, šv. Turibijus Mongrovietis, šv. Robertas Belarminas, rūpesčiu buvo pradėta leisti nemaža katekizmų.

10  Tad nieko nuostabaus, kad po Vatikano II Susirinkimo, kurį vis dėlto popiežius Paulius VI laikė didžiuoju naujųjų laikų katekizmu, Bažnyčios katechezė vėl patraukė dėmesį. Tai liudija 1971 m. „Pagrindinis katechetų vadovas“, Vyskupų Sinodai, skirti evangelizacijai (1974) ir katechezei (1977), apaštališkieji paraginimai „Evangelii nuntiandi“ (1975) ir „Catechesi tradendae“ (1979). 1985 metų neeilinėje Vyskupų Sinodo sesijoje buvo pageidauta „parengti visos katalikų doktrinos katekizmą, arba kompendiumą, liečiantį tiek tikėjimą, tiek ir moralę“.11 Šventasis Tėvas Jonas Paulius II tam Sinodo vyskupų norui pritarė, pripažindamas, kad „šis troškimas atitinka tikrą visuotinės Bažnyčios ir dalinių Bažnyčių reikmę“.12 Jis darė viską, kad įvykdytų šį Sinodo tėvų troškimą.

III. Šio Katekizmo tikslas ir adresatai

11  Katekizmo tikslas yra organiškai ir sintetiškai išdėstyti esminį ir pagrindinį tikėjimą ir moralę aiškinančio katalikų mokslo turinį Vatikano II Susirinkimo ir visos Bažnyčios Tradicijos šviesoje. Jo pagrindiniai šaltiniai yra Šventasis Raštas, šventieji Tėvai, Bažnyčios liturgija ir Mokymas. Jis skiriamas būti „išeities tašku įvairiuose kraštuose ruošiamiems katekizmams arba kompendiumams“.13

12  Šis Katekizmas pirmiausia skiriamas atsakingiesiems už katechezę: vyskupams, kaip tikėjimo mokytojams ir Bažnyčios ganytojams. Jiems jis yra įteikiamas kaip priemonė Dievo tautos mokymo pareigai atlikti. Per vyskupus jis adresuojamas katekizmų rašytojams, kunigams ir katechetams. Jį skaityti bus naudinga ir visiems kitiems tikintiems krikščionims.

IV. Katekizmo struktūra

13  Šio Katekizmo planą diktuoja didžioji katekizmų tradicija, kuri katechezę plėtojo apie keturis šulus: Krikšto tikėjimo išpažinimą (Simbolį), tikėjimo sakramentus, tikėjimo gyvenimą (įsakymus), tikinčiojo maldą („Tėve mūsų“).

Pirmoji dalis: Tikėjimo išpažinimas

14  Žmonės, kurie per tikėjimą ir Krikštą priklauso Kristui, savo Krikšto tikėjimą turi išpažinti kitų žmonių akivaizdoje.14 Dėl to Katekizmas pirmiausia aiškina, kas yra Apreiškimas, kuriuo Dievas kreipiasi į žmogų ir jam atsiduoda, ir kas yra tikėjimas, kuriuo žmogus atsiliepia Dievui (pirmas skyrius). Tikėjimo simbolis glaustai išdėsto Dievo, visokio gėrio Kūrėjo, Atpirkėjo ir Pašventintojo, dovanas žmogui ir suskirsto jas į mūsų Krikšto tikėjimo tris skirsnius – tikėti vieną Dievą: Visagalį Tėvą, Kūrėją; ir Jėzų Kristų, Jo Sūnų, mūsų Viešpatį ir Išganytoją; ir Šventąją Dvasią Šventojoje Bažnyčioje (antras skyrius).

Antroji dalis: Tikėjimo sakramentai

15  Antroji Katekizmo dalis dėsto, kaip dieviškasis išganymas, vieną kartą visiems laikams realizuotas per Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią, sudabartinamas šventuose Bažnyčios liturgijos veiksmuose (pirmas skyrius), ypač septyniuose sakramentuose (antras skyrius).

Trečioji dalis: Tikėjimo gyvenimas

16  Trečioji Katekizmo dalis rodo žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą, galutinį tikslą: amžinąją laimę ir kelius jai pasiekti, būtent dorą ir laisvą gyvenimą, padedant įstatymui ir Dievo malonei (pirmas skyrius); dvilypio meilės įsakymo, išdėstyto dešimtyje Dievo įsakymų, vykdymą (antras skyrius).

Ketvirtoji dalis: Malda tikėjimo gyvenime

17  Paskutinė Katekizmo dalis aptaria maldos prasmę ir svarbą tikinčiųjų gyvenime (pirmas skyrius). Ji baigiasi trumpu septynių Viešpaties maldos prašymų komentaru (antras skyrius). Tuose prašymuose randame visą gėrį, kurio turime tikėtis ir kurį mūsų dangiškasis Tėvas nori mums suteikti.

V. Praktiški nurodymai, kaip naudotis šiuo Katekizmu

18  Šis Katekizmas yra sumanytas kaip viso katalikiško tikėjimo organiškas išdėstymas, tad jį reikia skaityti kaip vieningą visumą. Daugybė nuorodų teksto paraštėje (smulkūs skaitmenys nurodo kitas skiltis, nagrinėjančias tuos pačius klausimus) ir tomo pabaigoje esantis temų sąrašas padeda kiekvieną temą susieti su tikėjimo visuma.

19  Šventojo Rašto tekstai daug kur cituojami ne paraidžiui, tik nurodant jų šaltinius išnašose („plg.“). Norint atitinkamas vietas geriau suprasti, reikia jas lyginti su nurodomu tekstu. Tos biblinės nuorodos yra katechezės darbo priemonės.

20  Tekstai, išspausdinti petitu, yra istorinės ar apologetinės pastabos arba papildomas mokslo dėstymas.

21  Citatos petitu, paimtos iš patristikos, liturginių, mokymo ar hagiografinių šaltinių, yra skirtos mokslo dėstymui praturtinti. Tie tekstai daugeliu atvejų yra parinkti tiesioginiam jų panaudojimui katechezėje.

22  Visa serija trumpų tekstų kiekvienos atskiros temos pabaigoje kaip formulėmis reziumuoja mokymo esmę. Šių Glaustai tikslas – padėti vietinei katechezei sudaryti įsimintinas santraukėles.

VI. Būtinas pritaikymas

23  Šis Katekizmas ypač pabrėžia mokslo dėstymą. Jis nori padėti geriau pažinti tikėjimą. Tuo jis siekia tikėjimo brandumo, jo įsišaknijimo gyvenime ir juo persunkto liudijimo.15

24  Iš esmės šis Katekizmas neketina dėstymo ir katechetinių metodų taikyti prie katechizuojamųjų skirtingos kultūros, amžiaus, dvasinio brandumo, socialinių ir bažnytinių sąlygų. Tas būtinas pritaikymas paliekamas atitinkamiems katekizmams, o dar labiau tiems, kurie moko tikinčiuosius:

Kas moko, turi tapti „visiems [...] viskuo“ (1 Kor 9, 22), kad visus laimėtų Jėzui Kristui. [...] Ypač tegu jis negalvoja, kad jam yra pavesti tik vienos rūšies žmonės ir kad dėl to jis gali visus tikinčiuosius vienodai mokyti tikro pamaldumo ir lavinti juos pagal tą pačią schemą; nes juk vieni yra „lyg naujagimiai“ (1 Pt 2, 2), kiti vos pradėję augti Jėzuje Kristuje, dar kiti – pačiame jėgų žydėjime. [...] Tie, kurie yra pašaukti šiai tarnystei, mokydami tikėjimo paslapčių ir doros taisyklių, savo žodžius turi pritaikyti klausytojų protui ir supratimu.16
Virš visko – Meilė

25  Baigiant šį supažindinimą, dera priminti Romos Katekizmo skelbiamą sielovadinį dėsnį:

Visas mokslo ir mokymo tikslas turi būti meilė, kuri nesibaigia. Galima gerai išdėstyti, ką reikia tikėti, ko viltis ar ką daryti, bet visuomet reikia ypač pabrėžti mūsų Viešpaties meilę, kad kiekvienas suprastų, jog visi tobuli krikščioniškų dorybių aktai kilę ne iš kur kitur kaip tik iš meilės, ir tik meilė yra jų galutinis tikslas.17

Išnašos

6 Plg. Apd 2, 42.

7 Plg. Jonas Paulius II, Catechesi tradendae, 1.

8Jonas Paulius II, Catechesi tradendae, 18.

9 Plg. CT 18.

10 CT 13.

11 Baigiamasis pranešimas, II, B, a 4.

12 Kalba, pasakyta 1985 m. gruodžio 7 d.

13 1985 m. Vyskupų Sinodo, baigiamasis pranešimas, B, a 4.

14 Plg. Mt 10, 32; Rom 10, 9.

15 Plg. CT 20-22; 25.

16 Romos Katekizmas, pratarmė 11.

17 Romos Katekizmas, pratarmė 10.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003