Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas / Trečias poskyris. Tikiu Šventąją Dvasią / 9 skirsnis. „Tikiu šventąją, visuotinę Bažnyčią“
5 skirsnelis. Šventųjų bendravimas
946 Apaštalų Tikėjimo išpažinime po „šventosios visuotinės Bažnyčios“ seka „šventųjų bendravimo „išpažinimas. Šis tikėjimo artikulas tam tikra prasme yra pirmesniojo paaiškinimas: „Kas gi yra Bažnyčia, jei ne visų šventųjų susirinkimas?“505 Šventųjų bendravimas ir yra Bažnyčia.
947 „Kadangi visi tikintieji sudaro vieną kūną, tai vienų gėris yra dalijamas ir kitiems. [...] Taigi reikia tikėti, kad Bažnyčioje visas gėris yra bendras. Tačiau svarbiausias narys yra Kristus, nes jis yra Galva [...]. Vadinasi, Kristaus gėris pereina visiems nariams, ir tai vyksta per Bažnyčios sakramentus.“506 „Kadangi Bažnyčia yra vadovaujama vienos Dvasios, tai visos gėrybės, kurias ji yra gavusi, būtinai tampa bendru lobiu.“507
948 Žodžiai „šventųjų bendravimas“ turi dvi glaudžiai susijusias reikšmes: „šventų dalykų (sancta) bendrumas“ ir „šventų asmenų (sancti) bendravimas“.
„Sancta sanctis!“ („Kas šventa, šventiems!“) – daugelyje Rytų liturgijų taip skelbia celebrantas, iškėlęs šventąsias Dovanas prieš dalydamas Komuniją. Tikintieji (sancti) maitinami Kristaus Kūnu ir Krauju (sancta), kad augtų, bendraudami su Šventąja Dvasia (Koinonia), ir tą bendravimą perduotų pasauliui.
I. Dvasinių gėrių bendrumas
949 Pirmykštėje Jeruzalės bendruomenėje mokiniai „ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2, 42).
Tikėjimo bendrumas. Tikinčiųjų tikėjimas yra iš apaštalų gautas Bažnyčios tikėjimas – gyvenimo turtas, kuris didėja dalijamas.
950 Sakramentų bendrumas. „Visų sakramentų vaisiai priklauso visiems tikintiesiems; sakramentai lyg šventi saitai juos suvienija tarpusavy ir tvirtai sujungia su Kristumi; užvis labiau tai padaro Krikštas, per kurį tartum pro duris įeiname į Bažnyčią. Šventųjų bendravimas – tai sakramentų kuriama vienybė [...]. Žodis 'bendrumas' [komunija, susivienijimas] taikomas visiems sakramentams, nes kiekvienas iš jų mus jungia su Dievu [...], bet geriausiai tinka Eucharistijai, kuri labiausiai tą bendrumą kuria.“508
951 Charizmų bendrumas: Bažnyčios bendrijoje Šventoji Dvasia „visokių grupių tikintiesiems dalija taip pat ypatingas malones“ Bažnyčiai ugdyti.509 Taigi „kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui“ (1 Kor 12, 7).
952 „Jiems visa buvo bendra“ (Apd 4, 32): „Tikras krikščionis visa, kas yra jo nuosavybė, turi laikyti bendru visų gėriu, todėl privalo būti pasirengęs ir stengtis palengvinti stokojančiųjų vargą.“510 Krikščionis yra Viešpaties turtų prievaizdas.511
953 Meilės bendrumas: šventųjų bendravime [in sanctorum communione] „nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta“ (Rom 14, 7). „Todėl, jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai. Jūs esate Kristaus kūnas ir atskiri jo nariai“ (1 Kor 12, 26–27). Meilė „neieško savo naudos“ (1 Kor 13, 5).512Mažiausias mūsų veiksmas, atliktas iš meilės, vertingas visiems, nes išreiškia visų – gyvų ir mirusių – žmonių solidarumą, kurį pagrindžia šventųjų bendravimas. Kiekviena nuodėmė kenkia tam bendravimui.
II. Dangaus ir žemės Bažnyčios bendravimas
954 Trys Bažnyčios būviai. „Kol ateis Viešpats savo šlovėje ir kartu su Juo visi angelai ir kol, sunaikinus mirtį, visa bus Jam pajungta, vieni iš Jo mokinių tebekeliauja šioje žemėje, kiti, užbaigę šį gyvenimą, dar skaistinasi, vėl kiti, pasiekę garbę, 'aiškiai regi vieną triasmenį Dievą, tokį, koks Jis yra'.“513
Tačiau visi, nors skirtingu laipsniu ir būdu, esame tos pačios Dievo ir artimo meilės dalininkai ir giedame tą patį garbės himną mūsų Dievui. Juk visi, kurie yra Kristaus, turėdami Jo Dvasią, sudaro vieną Bažnyčią ir jungiasi Kristuje vieni su kitais.514
955 „Tebekeliaujančiųjų vienybė su broliais, kurie užmigo Kristaus ramybėje, anaiptol nenutrūksta, bet, kaip Bažnyčia visada tikėjo, tik stiprėja, dalijantis dvasinėmis gėrybėmis.“515
956 Šventųjų užtarimas. „Dangaus gyventojai, būdami tvirčiau suvienyti su Kristumi, didina visos Bažnyčios šventumą [...]. Jie nesiliauja užtarę mus prieš Tėvą, aukodami nuopelnus, kuriuos įgijo žemėje per vieną Dievo ir žmonių Tarpininką, Jėzų Kristų [...]. Dėl to jų broliškas rūpestis nepaprastai gelbsti mus silpnus“:516
Neverkite, miręs aš būsiu jums naudingesnis ir daug labiau jums padėsiu, negu gyvendamas.517
Būdama danguje, aš darysiu gera žemėje.518
957 Bendravimas su šventaisiais. „Tačiau dangaus gyventojus prisimename ne vien dėl jų pavyzdžio, bet dar labiau dėl to, kad jiems rodoma broliška meilė stiprintų visos Bažnyčios vienybę vienoje Dvasioje. Mat kaip žemės krikščionių tarpusavio bendravimas suartina mus su Kristumi, taip bendravimas su šventaisiais mus su Juo suvienija; iš Jo, kaip versmės ir galvos, srūva visokia malonė ir pačios Dievo tautos gyvybė“:519
Kristų mes garbiname, nes Jis yra Dievo Sūnus. Tuo tarpu kankinius vertai mylime kaip Viešpaties mokinius ir sekėjus dėl jų ypatingo atsidavimo savo Karaliui ir Mokytojui. O, kad ir mes taptume jų bendražygiais ir bendramoksliais!520
958 Bendravimas su mirusiaisiais. „Gerai suprasdama tą viso Jėzaus Kristaus mistinio kūno bendrumą, keliaujanti Bažnyčia nuo pat pirmųjų krikščionybės dienų su didele meile minėdavo mirusiuosius 'kadangi šventa ir dievota mintis 'yra melstis' už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš [...] nuodėmės' (2 Mak 12, 45–46); Bažnyčia taip pat rūpindavosi juos užtarti.“521 Mūsų malda už mirusius gali ne tik jiems padėti: mūsų užtarti, jie ir mus gali veiksmingai užtarti.
959 Vienintelėje Dievo šeimoje. „Mes visi, kurie esame Dievo vaikai, o Kristuje – viena šeima, bendraudami vieni su kitais tarpusavio meile ir vienu balsu šlovindami Švenčiausiąją Trejybę, liekame ištikimi tikrajam Bažnyčios pašaukimui.“522
Glaustai
960 Bažnyčia yra „šventųjų bendravimas“: šie žodžiai pirmiausia taikomi „šventiems dalykams“ (sancta), ypač Eucharistijai, kuri „ženklina ir kuria vieną kūną Kristuje sudarančių tikinčiųjų vienybę“.523
961 Tie žodžiai taip pat reiškia „šventų asmenų“ (sancti) bendravimą Kristuje, kuris yra „miręs už visus“, todėl tai, ką kiekvienas daro ar kenčia Kristuje ir dėl Kristaus, pasitarnauja visiems.
962 „Mes tikime visų krikščionių bendravimą – tų, kurie tebekeliauja šioje žemėje, kurie, užbaigę šį gyvenimą, dar skaistinasi, ir tų, kurie džiaugiasi dangaus laime; jie visi sudaro vieną Bažnyčią; drauge tikime, kad šiame bendravime gailestingoji Dievo ir Jo šventųjų meilė yra visada pasirengusi išklausyti mūsų maldas.“524
Išnašos
505 Nicetas, Symb. 1.
506 Šv. Tomas Akv., Symb. 13.
507 Catech. R. 1, 10, 24.
508 Catech. R. 1, 10, 24.
509 LG 12.
510 Catech. R. 1, 10, 27.
511 Plg. Lk 16, 1. 3.
512 Plg. 1 Kor 10, 24.
513 LG 49.
514 Ten pat.
515 Ten pat.
516 Ten pat.
517 Šv. Domininkas mirdamas savo broliams: Rel. 4, 42 (Radulfas iš Favencijos), plg. Vita 4, 69 (Jordanas iš Saksonijos).
518 Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, Verba.
519 LG 50.
520 Šv. Polikarpas, Mart. 17.
521 LG 50.
522 LG 51.
523 LG 3.
524 SPF 30.
|