|
Pirmas skyrius. Malda krikščionio gyvenime
Trečias poskyris. Maldos gyvenimas
1 skirsnis. Maldos formos [2700-2724]
I. Žodinė malda
II. Mąstymas
III. Kontempliatyvi malda
Glaustai
2 skirsnis. Maldos kova [2725-2758]
I. Maldai daromi priekaištai
II. Nuolankus širdies budėjimas:
... kai sunku melstis
... kai kyla pagunda nesimelsti
III. Sūniškas pasitikėjimas
Kodėl skundžiamės, jog mūsų neišklauso?
Kaip mūsų malda tampa veiksminga?
IV. Mylėti ištvermingai
Jėzaus – Vyriausiojo Kunigo – malda
Glaustai
2697 Malda yra naujos širdies gyvenimas. Ji turi mus gaivinti kiekvieną akimirką. Deja, mes pamirštame Tą, kuris yra mūsų Gyvybė ir mūsų Viskas. Dėl to dvasinio gyvenimo mokytojai, remdamiesi Pakartoto Įstatymo knyga ir Pranašais, primygtinai reikalauja melstis, tai yra „prisiminti Dievą“, dažnai žadinti „širdies atmintį“: „Dievą reikia prisiminti dažniau negu kvėpuojame.“1 Bet juk neįmanoma melstis „visą laiką“, jeigu, to trokšdami, nesimeldžiame tam tikrais momentais, kurie esti krikščioniškos maldos pakilimo metas intensyvumo ir trukmės požiūriu.
2698 Bažnyčios Tradicija nurodo tikintiesiems tam tikrą maldos ritmą nuolatinei maldai palaikyti. Kai kurios maldos yra skirtos kiekvienai dienai; tai ryto ir vakaro maldos, maldos prieš valgį ir pavalgius, Liturginės valandos. Malda labiausiai pašventina sekmadienį, kurio centras yra Eucharistija. Liturginių metų laikai ir didžiosios šventės yra ritmingo krikščionių maldos gyvenimo pagrindas.
2699 Kiekvieną žmogų Viešpats veda tokiais keliais ir tokiu būdu, kaip Jam patinka. Kiekvienas tikintysis taip pat Jam atsiliepia savo širdies balsu ir savaip išsakoma asmenine malda. Tačiau krikščioniškoji tradicija puoselėja tris svarbiausias maldos gyvenimo formas: žodinę maldą, mąstymą ir kontempliatyvią maldą. Pagrindinis joms visoms bendras bruožas yra širdies susikaupimas. Tas budėjimas laikantis Dievo žodžio ir būnant Dievo akivaizdoje leidžia tomis trimis formomis siekti maldos gyvenimo aukštumų.
Išnašos
1 Šv. Grigalius Nazianzietis, Or. theol. 1, 4.
|