Pirmas skyrius. Malda krikščionio gyvenime / Trečias poskyris. Maldos gyvenimas

1 skirsnis. Maldos formos

2700  Dievas kalba žmogui savo žodžiu. Mūsų maldai gyvybę suteikia mintimi ar balsu ištarti žodžiai. Tačiau svarbiausia širdžiai būti čia ir dabar su Tuo, kuriam kalbame melsdamiesi. „Ar mūsų malda bus išklausyta, priklauso ne nuo žodžių gausumo, bet nuo mūsų sielų įkarščio.“²

2701  Žodinė malda yra neatskiriama krikščioniškojo gyvenimo dalis. Patraukęs prie savęs mokinius tyliąja malda, Mokytojas juos išmoko žodinės maldos: Tėve Mūsų. Jėzus kalbėjo ne tik liturgines sinagogos maldas; Evangelijos mums parodo, kaip Jis pakiliu balsu taria asmeninės maldos žodžius – ir džiugiai šlovindamas Tėvą,³ ir apimtas sielvarto Getsemanėje.⁴

2702  Mūsų žmogiška prigimtis reikalauja, kad vidinėje maldoje dalyvautų ir pojūčiai. Mes esame kūnas ir dvasia ir juntame poreikį išreikšti savo jausmus išorėje. Melstis turime visa savo būtybe, kad mūsų maldavimas būtų kuo stipresnis.

2703  Tas poreikis atitinka ir Dievo reikalavimą. Dievas ieško garbintojų Dvasioje ir tiesoje, taigi gyvos, iš sielos gelmių kylančios maldos. Jis taip pat nori išorinės išraiškos, kad ir kūnas dalyvautų vidinėje maldoje, nes tada Dievas tobulai pagarbinamas viskuo, į ką Jis turi teisę.

2704  Kadangi žodinė malda yra išorinė ir labai žmogiška, ji pirmiausia yra liaudies malda. Tačiau ir giliausia vidinė malda negali apsieiti be žodinės maldos. Malda tampa vidinė tiek, kiek mes suvokiame Tą, „kuriam kalbame“⁵. Tada žodinė malda tampa pirmąja kontempliatyvios maldos pakopa.

2705  Mąstymas, arba meditacija, pirmiausia yra ieškojimas. Dvasia stengiasi suprasti krikščioniškojo gyvenimo keliamus klausimus: „kodėl“, „kaip“, kad įsiklausytų, ko Dievas reikalauja, ir į tai atsilieptų. Tą daryti reikia susikaupus, o tai nėra lengva. Paprastai padeda knyga; krikščionims pasirinkimo čia netrūksta: tai ir Šventasis Raštas, ypač Evangelijos, ir šventi paveikslai, ir atskiroms dienoms ar laikams skirti liturginiai tekstai, dvasinio gyvenimo žinovų raštai, dvasingumą ugdantys veikalai, didžioji kūrinijos ir istorijos knyga, šiai dienai Dievo atverstas jos puslapis.

2706  Apmąstyti tai, kas skaitoma, reiškia tai įsidėmėti ir pritaikyti sau. Čia atsiveria kita – gyvenimo knyga. Nuo minties einama prie tikrovės. Kiek parodai nusižeminimo ir tikėjimo, tiek atrandi paskatų, kurios jaudina širdį ir gali būti patiriamos. Reikia rasti tiesą, kad pasiektum šviesą: „Viešpatie, ko nori, kad daryčiau?“

2707  Kiek yra dvasinio gyvenimo mokytojų, tiek ir mąstymo metodų. Krikščionis privalo mąstyti reguliariai, kitaip jis bus panašus į kelią, uolėtą ar erškėčiuotą dirvą iš palyginimo apie sėjėją.⁶ Tačiau metodas yra tik vadovas; svarbu su Šventąja Dvasia žengti į priekį vieninteliu maldos keliu, kuris yra Jėzus Kristus.

2708  Mąstymas pažadina mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Toks aktyvumas yra būtinas, norint pagilinti tikinčiojo įsitikinimus, pažadinti širdies atsivertimą ir sustiprinti norą sekti Kristumi. Krikščioniškai maldai labiausiai tinka apmąstyti „Kristaus paslaptis“, skaitant apie dieviškus dalykus (lectio divina) arba kalbant rožančių. Tokia maldingo mąstymo forma yra labai vertinga, tačiau krikščioniškoji malda turi siekti dar toliau: pažinti Jėzaus meilę, su Juo vienytis.

2709  Kas yra kontempliatyvi malda? Šv. Teresė atsako: „Aš manau, kad minties malda yra ne kas kita kaip nuoširdus draugiškas bendravimas, kai dažnai kalbamės su Dievu visai vieni, būdami tikri, jog Jis mus myli.“⁷

Kontempliatyvi malda ieško „To, kurį myli mano širdis“ (Gg 3, 1)⁸, tai yra Jėzaus, o Jame – Tėvo. Jo ieškome, nes Jo trokšti visada yra meilės pradžia; Jo ieškome su grynu tikėjimu, tuo tikėjimu, kuris mums leidžia gimti iš Jo ir Jame gyventi. Ir kontempliuojant dar galima medituoti, tačiau žvilgsnis jau krypsta į Viešpatį.

2710  Kontempliatyvios maldos laiką ir trukmę pasirenka širdies paslaptis atverianti apsisprendusi valia. Kontempliuojama ne tada, kai atlieka laiko, bet surandama laiko Viešpačiui, tvirtai pasiryžus jo netrumpinti, kad ir koks sunkus ir sausringas būtų susitikimas su Viešpačiu. Ne visuomet galime mąstyti, bet visuomet galime kontempliuoti, nepaisant sveikatos būklės, darbo sąlygų ir nuotaikos. Ieškojimo ir susitikimo vieta yra beturtė ir tikinti širdis.

2711  Kontempliatyvi malda prasideda panašiai kaip ir eucharistinė liturgija: širdyje susikaupę, visą savo būtį atveriame Šventosios Dvasios veikimui; apsigyvename Viešpaties namuose, kurie esame mes patys; sužadiname tikėjimą, kad čia ir dabar būtume su Tuo, kuris mūsų laukia; nusimetame visas kaukes ir atgręžiame širdį į mus mylintį Viešpatį, kad dovanotume Jam save kaip atnašą, kuri būtų išgryninta ir pakeista.

2712  Kontempliatyvi malda yra Dievo vaiko, atleidimą gavusio nusidėjėlio, malda; jis noriai priima meilę, kuria yra mylimas, ir atsiliepia į ją, trokšdamas dar labiau pamilti.⁹ Tačiau jis žino, kad jo atsiliepianti meilė yra Šventosios Dvasios išlieta jo širdyje, nes viskas yra iš Dievo malonės. Kontempliatyvi malda yra nuolankus varguolio atsidavimas mylinčio Tėvo valiai, vis tvirčiau susivienijant su Jo mylimuoju Sūnumi.

2713  Taigi kontempliatyvi malda yra labai paprastas būdas maldos slėpiniui išreikšti. Ji yra dovana, malonė, kurios negalima gauti kitaip kaip tik nusižeminus ir nieko neturint. Kontempliatyvi malda yra mūsų būties gelmėje Dievo panardintas Sandoros ryšys.¹⁰ Kontempliatyvi malda yra susivienijimas: žmogų– Dievo paveikslą – Švenčiausioji Trejybė tada formuoja „pagal savo panašumą“.

2714  Kontempliatyvi malda taip pat yra intensyviausios maldos metas. Kontempliuojant Tėvas mums suteikia stiprybės Jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis, kad Kristus per tikėjimą gyventų mūsų širdyse ir mes būtume įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje.¹¹

2715  Kontempliacija [„įsižiūrėjimas“] yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis. „Aš žiūriu į Jį, o Jis žiūri į mane“, pasakė prieš tabernakulį besimeldžiantis Arso kaimietis jo šventojo klebono laikais.¹² Tas dėmesys Jėzui yra savojo „aš“ atsižadėjimas. Jėzaus žvilgsnis nuvalo širdį. Jo šviesa apšviečia mūsų širdies akis ir moko viską matyti Jo tiesos ir užuojautos visiems žmonėms šviesoje. Be to, kontempliacija kreipia žvilgsnį į Kristaus gyvenimo paslaptis. Taip mokomės „vidinio Viešpaties pažinimo“, kad vis labiau Jį mylėtume ir Juo sektume.¹³

2716  Kontempliatyvi malda yra Dievo žodžio klausymasis. Anaiptol nebūdamas pasyvus, šis klausymasis yra tikėjimo klusnumas, besąlygiškas tarno paslaugumas, kupinas meilės vaiko pritarimas. Kas taip paklūsta, taria „Taip“ drauge su Sūnumi, kuris tapo Tarnu, taria „Fiat“ drauge su Jo nuolankiąja tarnaite.

2717  Kontempliatyvi malda yra tyla – „būsimojo pasaulio simbolis“¹⁴ arba „nebylioji meilė“¹⁵. Žodžiai kontempliuojant nėra pokalbio intarpai, bet žabai meilės ugniai kurstyti. Paviršutiniškam žmogui nepakeliamoje tyloje Tėvas mums taria savo Žodį – įsikūnijusį, kentėjusį, mirusį ir prisikėlusį, o įvaikystės Dvasia leidžia mums dalyvauti Jėzaus maldoje.

2718  Leisdama mums dalyvauti Kristaus slėpinyje, kontempliatyvi malda mus vienija su Kristaus malda. Bažnyčia Kristaus slėpinį švenčia Eucharistijoje, o Šventoji Dvasia leidžia jį išgyventi kontempliuojant, idant paskui jį apreikštų veiklia meile.

2719  Kontempliatyvi malda yra meilės bendravimas, daugybei teikiantis gyvybę tiek, kiek sutinkama likti tikėjimo naktyje. Agonijos ir kapo naktys parengia velykinę Prisikėlimo Naktį. Tos trys naktys Jėzui tampa ypatinga Valanda, kurią Jo Dvasia (o ne „kūnas, kuris yra silpnas“) išgyvena kontempliuodama. Turime sutikti bent vieną valandą pabudėti su Juo.¹⁶

2720  Bažnyčia ragina tikinčiuosius melstis pastoviai; tam yra skirtos kasdienės maldos, Liturginės valandos, sekmadienio Eucharistija, liturginių metų šventės.

2721  Krikščioniškojoje tradicijoje yra žinomos trys svarbiausios maldos gyvenimo formos: žodinė malda, mąstymas ir kontempliatyvi malda. Joms visoms bendras yra širdies susikaupimas.

2722  Žodinė malda, pagrįsta žmogaus prigimties kūno ir dvasios vienybe, į vidinę širdies maldą įjungia ir kūną. Tos maldos pavyzdys yra Kristus, kuris meldžiasi Tėvui ir savo mokinius moko „Tėve mūsų“ maldos.

2723  Mąstymas yra ieškanti malda, kuri pažadina mintį, vaizduotę, jausmus, troškimus. Jo tikslas yra apmąstomą dalyką pagal tikėjimo dvasią susieti su mūsų gyvenimo tikrove ir pritaikyti sau.

2724  Kontempliatyvi malda yra paprasta maldos slėpinio išraiška. Ji yra į Jėzų nukreiptas tikėjimo žvilgsnis, Dievo žodžio klausymasis, nebyli meilė. Leisdama mums dalyvauti Kristaus slėpinyje, ši malda mus vienija su Kristaus malda.