Pirmas skyrius. Žmogaus pašaukimas: gyventi Šventojoje Dvasioje / Pirmas poskyris. Žmogaus asmens kilnumas

4 skirsnis. Žmogaus veiksmų dorinė vertė

1749  Laisvė žmogų daro doros subjektu. Sąmoningai veikdamas, žmogus, galima sakyti, yra savo veiksmų tėvas. Tikrai žmogiški, tai yra pagal sąžinės sprendimą laisvai pasirinkti, veiksmai yra vertinami doriniu požiūriu. Jie esti geri arba blogi.

1750  Žmogiškųjų veiksmų vertė priklauso nuo:

— pasirinkto objekto;

— siekiamo tikslo, arba intencijos;

— veikimo aplinkybių.

Objektas, intencija ir aplinkybės yra žmogaus veiksmų dorumo „šaltiniai“, arba sudedamieji elementai.

1751  Pasirinktas objektas esti gėris, kurio sąmoningai siekia valia. Jis yra žmogiškojo veiksmo „medžiaga“. Pasirinktas objektas apsprendžia valios akto dorinę vertę pagal tai, ar tą objektą pažinęs protas jį laiko ar nelaiko atitinkančiu tikrąjį gėrį. Protingą gėrio ir blogio tvarką, kuriai pritaria sąžinė, išdėsto objektyvios doros taisyklės.

1752  Intencija, skirtingai nuo objekto, priklauso nuo veikiančiojo subjekto. Iš pačios veikimo laisvės kylanti ir veikimo tikslą nurodanti intencija yra esminis elementas, kuris apsprendžia dorinę veiksmo vertę. Intencija pirmiausia yra nukreipta į tikslą, rodantį, ko veikiant siekiama. Kai ji valią kreipia į tikslą, jai rūpi, kuo baigsis sumanytas veiksmas, ar juo bus pasiektas laukiamas gėris. Intencija neapsiriboja tik poveikiu atskiriems mūsų veiksmams, bet gali sutelkti daugelį veiksmų tam pačiam tikslui pasiekti; ji gali visą gyvenimą nukreipti į galutinį tikslą. Pavyzdžiui, patarnavimo tikslas yra padėti artimui, bet tuo pat metu tą veiksmą gali įkvėpti ir Dievo, visų mūsų veiksmų galutinio tikslo, meilė. Tam pačiam veiksmui gali turėti įtakos ir kelios intencijos, sakysime, patarnauti kitam, kad įgytum jo palankumą arba pasididžiuotum savo veiksmu.

1753  Gera intencija (pavyzdžiui, padėti artimui) savaime netinkamo elgesio (kaip melas ar šmeižtas) nepadaro nei gero, nei teisingo. Tikslas priemonių nepateisina. Todėl negalima pateisinti, sakysim, nekalto žmogaus pasmerkimo, kaip teisėtos priemonės tautai išgelbėti. Bet ir geras veiksmas (pavyzdžiui, išmalda⁴¹) tampa blogas, jei daromas bloga intencija (pavyzdžiui, dėl tuščios garbės).

1754  Dorinio veiksmo aplinkybės, lygiai kaip ir pasekmės, yra antraeilės reikšmės dalykai. Jos gali padidinti arba sumažinti žmogaus veiksmų moralinį gerumą ar blogumą (pvz. vagystės dydis). Jos gali sušvelninti ar pasunkinti veikėjo atsakomybę (pavyzdžiui, jei jį veikia mirties baimė). Aplinkybės savaime negali pakeisti pačių veiksmų kokybės doriniu požiūriu; savyje blogo veiksmo jos negali padaryti nei gero, nei teisingo.

1755  Kad veiksmas būtų geras doriniu požiūriu, turi būti geras ir jo objektas, ir intencija, ir aplinkybės. Blogas tikslas patį veiksmą daro blogą, nors jo objektas ir būtų savaime geras (taip esti, jei kas meldžiasi ir pasninkauja, „kad būtų žmonių matomi“).

Pasirinktas objektas visą veikimą gali paversti blogu. Yra konkrečių poelgių (pavyzdžiui, paleistuvavimas), kuriuos pasirinkti visada esti klaidinga, nes toks pasirinkimas reiškia valios netvarką, tai yra moralinį blogį.

1756  Taigi būtų klaidinga spręsti apie dorinę žmogaus veiksmų vertę, atsižvelgiant vien tik į juos pažadinusią intenciją arba juos supančias aplinkybes (aplinkos bei viešosios nuomonės poveikį, prievartą ar būtinumą veikti ir t. t.). Yra veiksmų, kurie patys savaime ir savyje, nepriklausomai nuo aplinkybių ir intencijų, visada esti visiškai neleistini dėl savo objekto; tai piktžodžiavimas prieš Dievą ir melaginga priesaika, žmogžudystė ir svetimavimas. Neleistina daryti bloga, norint pasiekti gera.

1757  Objektas, intencija ir aplinkybės yra trys žmogaus veiksmų dorumo „šaltiniai“.

1758  Valios akto dorinė vertė priklauso nuo to, ar jos pasirenkamą objektą pažinęs protas laiko jį geru, ar blogu.

1759  „Negalima pateisinti blogo veiksmo, atlikto gera intencija.“⁴² Tikslas priemonių nepateisina.

1760  Kad veiksmas būtų geras doriniu požiūriu, turi būti geras ir objektas, ir intencija, ir aplinkybės.

1761  Yra konkrečių poelgių, kuriuos pasirinkti visada esti klaidinga, nes toks pasirinkimas reiškia valios netvarką, tai yra moralinį blogį. Neleistina daryti bloga, norint pasiekti gera.