|
Pirmas skyrius. „Aš tikiu“ – „Mes tikime“
Trečias poskyris. Žmogaus atsakymas Dievui
1 skirsnis. Aš tikiu [144-165]
I. Tikėjimo klusnumas
Abraomas – „tėvas visiems tikintiesiems“
Marija – „laiminga įtikėjusi“
II. „Žinau, kuo įtikėjau“ (2 Tim 1, 12)
Tikėti vieną Dievą
Tikėti Jėzų Kristų, Dievo Sūnų
Tikėti Šventąją Dvasią
III. Tikėjimo ypatybės
Tikėjimas yra malonė
Tikėjimas yra žmogaus veiksmas
Tikėjimas ir protas
Tikėjimo laisvė
Tikėjimas būtinas
Ištvermė tikėjime
Tikėjimas – amžinojo gyvenimo pradžia
2 skirsnis. Mes tikime [166-184]
I. „Žiūrėk, Viešpatie, savo Bažnyčios tikėjimo“
II. Tikėjimo kalba
III. Vienas tikėjimas
Glaustai
Credo
142 Savuoju Apreiškimu „neregimasis Dievas iš begalinės meilės žmonėms prabyla į juos kaip į savo bičiulius ir bendrauja su jais, kviesdamas savo draugėn ir priimdamas juos į šią draugiją“1. Tam kvietimui tinkamas atsakas yra tikėjimas.
143 Tikėjimu žmogus savo protą ir valią visiškai paveda Dievui. Visa savo būtybe žmogus pritaria Dievui Apreiškėjui.2Šventasis Raštas tą žmogaus atsakymą apreiškiančiam Dievui vadina „tikėjimo klusnumu“.3
Išnašos
1 DV 2.
2 Plg. DV 5.
3 Plg. Rom 1, 5; 16, 26.
|