|
Pirmas skyrius. Malda krikščionio gyvenime / Pirmas poskyris. Maldos apreiškimas
Visuotinis pašaukimas melstis
2566 Žmogus ieško Dievo. Kurdamas Dievas kiekvieną būtį pašaukia iš nebūties į buvimą. Apvainikuotas garbe ir didybe,1 žmogus, kaip ir angelai, gali pripažinti, koks nuostabus Viešpaties vardas visoje žemėje.2 Net per savo nuodėmę praradęs panašumą į Dievą, žmogus lieka savo Kūrėjo paveikslas. Jis tebetrokšta į buvimą jį pašaukusio Dievo. Visos religijos liudija, kad Dievo ieškoti yra žmogui esminis dalykas.3
2567 Dievas pirmas pašaukia žmogų. Nors žmogus ir pamiršta savo Kūrėją ar slepiasi nuo Jo veido, vaikosi savo stabų ar kaltina Dievą, kam jį apleido, gyvasis ir tikrasis Dievas nenuilstamai kviečia kiekvieną žmogų slėpiningam susitikimui su Juo maldoje. Joje visada pirmas su meile kreipiasi ištikimasis Dievas, žmogaus kreipimasis visada tėra atsakymas. Kuo labiau apsireiškia Dievas ir leidžia žmogui pačiam save pažinti, tuo labiau malda tampa abipusiu šauksmu ir Sandoros drama, į kurią žodžiais ir veiksmais įsijungia širdis. Ši drama tęsiasi per visą išganymo istoriją.
Išnašos
1 Plg. Ps 8, 6.
2 Plg. Ps 8, 2.
3 Plg. Apd 17, 27.
|