Antras skyrius. Dešimt įsakymų / Antras poskyris. „Mylėk savo artimą kaip save patį“

9 skirsnis. Devintas įsakymas

Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui (Iš 20, 17).

Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi (Mt 5, 28).

2514  Šv. Jonas skiria tris geismų, arba geismingumo, rūšis: kūno geismą, akių geismą ir gyvenimo puikybę.²⁵³ Pagal katechetinę katalikų tradiciją devintas įsakymas draudžia kūno geismingumą; dešimtas įsakymas draudžia geisti svetimos nuosavybės.

2515  Etimologine prasme „geismingumas“ gali reikšti bet kurį stiprų žmogišką troškimą. Krikščioniškoji teologija šiai sąvokai suteikė ypatingą prasmę: tai kylantis juslinis noras, priešingas proto balsui. Apaštalas šv. Paulius jį tapatina su „kūno“ maištu prieš „dvasią“.²⁵⁴ Geismingumas kyla iš pirmosios nuodėmės neklusnumo.²⁵⁵ Jis sutrikdo dorines žmogaus galias ir, pats nebūdamas nusižengimas, skatina žmogų nusidėti.²⁵⁶

2516  Kadangi žmogus yra sudėtinė – iš dvasios ir kūno – būtybė, jame pačiame jau egzistuoja tam tikra įtampa, vyksta savotiška kova tarp „dvasios“ ir „kūno“ polinkių. Tačiau ta kova yra ne kas kita kaip nuodėmės palikimas, jos pasekmė ir drauge jos patvirtinimas. Tą kovą patiriame kasdien kaip dvasinės kovos dalį:

Apaštalas neniekina ir nesmerkia kūno, kuris drauge su dvasine siela sudaro žmogaus prigimtį ir jo asmens savitumą; jam labiau rūpi doriniu požiūriu geri arba blogi darbai, tai yra dorybės ir ydos – tie įpročiai, kurie yra paklusimo (pirmuoju atveju) arba pasipriešinimo (antruoju atveju) išganingam Šventosios Dvasios veikimui vaisius. Štai kodėl Apaštalas rašo: „Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią“ (Gal 5, 25).²⁵⁷

2517  Širdis yra dorinis asmenybės centras: „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės“ (Mt 15, 19). Kova su kūno geismais vyksta skaistinant širdį ir susivaldant:

Gyvenk kukliai, nekaltai ir būsi kaip kūdikiai, kurie nepažįsta žmogaus gyvenimą naikinančio blogio.²⁵⁸

2518  Šeštas palaiminimas skelbia: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą“ (Mt 5, 8). „Tyraširdžiais“ vadinami, kurie savo protu ir valia pakluso Dievo šventumo reikalavimams, ypač trijose – krikščioniškos meilės,²⁵⁹ skaistumo arba seksualinio tyrumo,²⁶⁰ tiesos meilės ir neklaidingo tikėjimo²⁶¹ – srityse. Širdies, kūno ir tikėjimo tyrumas yra tarpusavyje susiję dalykai:

Tikintieji privalo tikėti Tikėjimo išpažinimo tiesomis, „kad tikėdami paklustų Dievui; paklusdami, dorai gyventų; dorai gyvendami, skaistintų savo širdį, o ją skaistindami, suprastų, ką tiki“.²⁶²

2519  „Tyraširdžiams“ yra pažadėta regėti Dievą veidas į veidą ir būti į Jį panašiems.²⁶³ Širdies tyrumas yra išankstinė to regėjimo sąlyga. Jau dabar jis mums leidžia regėti taip, kaip regi Dievas, pasitikti kitą žmogų kaip „artimą“; žmogišką mūsų ir artimo kūną leidžia suvokti kaip Šventosios Dvasios šventovę, dieviškojo grožio atšvaitą.

2520  Kas priima Krikštą, gauna nuo visų nuodėmių nuvalančią malonę. Tačiau pakrikštytasis turi ir toliau tęsti kovą su kūno geismingumu ir netvarkingais geismais. Tai padaryti jam pavyksta su Dievo malone:

— padedant skaistumo dorybei ir dovanai, nes skaistumas leidžia mylėti nekalta ir nepadalyta širdimi;

— turint gryną intenciją, nukreiptą į tikrąjį žmogaus tikslą: pakrikštytasis visuose dalykuose stengiasi pasitikėti Dievo valia ir ją vykdyti;²⁶⁴

— išsaugant tyrą žvilgsnį viduje ir išorėje; kontroliuojant jausmus ir vaizduotę; atsisakant mėgautis bet kuriomis neskaisčiomis mintimis, kurios gundo pasukti iš dieviškųjų įsakymų kelio: jos „pažadina kvailų žmonių ilgesį trokšti“ (Išm 15, 5);

— meldžiantis:

Tikėjau, kad santūrumas pareina nuo mano paties jėgų, kurių savyje nejutau. Buvau toks kvailas, kad nesuvokiau, jog [...] – niekas negali įgyti santūrumo, jeigu jo neduos Dievas. Tikrai Tu man būtum davęs, jei mano gilūs atodūsiai būtų klabenę Tavo ausis, o mano tikėjimas buvęs toks stiprus, kad savo rūpestį būčiau Tau patikėjęs.²⁶⁵

2521  Tyrumas reikalauja drovumo. Pastarasis yra neatskiriamas nuo susivaldymo. Drovumas apsaugo tai, kas žmogui intymu. Jis atsisako apnuoginti tai, kas turi būti paslėpta. Jis susijęs su skaistybe ir parodo, kokia ji jautri. Jis kreipia žmonių žvilgsnius ir veiksmus taip, kad jie atitiktų jų asmens ir tarpusavio ryšių orumą.

2522  Drovumas saugo žmonių ir jų meilės paslaptį. Mylint jis padeda būti kantriems ir saikingiems; drovumas reikalauja, kad būtų išlaikytos vyro ir moters savęs dovanojimo ir jų tarpusavio galutinio įsipareigojimo sąlygos. Drovumas yra kuklumas. Jis padeda pasirinkti aprangą. Iškilus nesveiko smalsumo pavojui, jis verčia patylėti arba būti santūresniems. Drovumas tampa diskretiškumu – pagarbiu santūrumu.

2523  Yra ir jausmų, kaip ir kūno drovumas. Jis, pavyzdžiui, priešinasi nesveiką smalsumą žadinančiam žmogaus kūno demonstravimui kai kuriuose reklaminiuose leidiniuose arba kai kurių informacijos priemonių užmačioms nesivaržant kelti į viešumą intymias žmonių paslaptis. Drovumas skatina pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kuris leistų priešintis mados šauksmui ir vyraujančių ideologijų įtakai.

2524  Drovumo formos įvairuoja skirtingose kultūrose. Tačiau visur drovumą lydi žmogui savito dvasinio orumo pojūtis. Drovumas gimsta bręstant žmogaus sąžinei. Vaikus ir jaunimą mokyti drovumo reiškia ugdyti jų pagarbą žmogui.

2525  Krikščioniškasis tyrumas reikalauja švarios visuomeninės aplinkos, iš visuomenės informavimo priemonių – pagarbios ir santūrios informacijos. Širdies tyrumas apsaugo nuo paplitusios erotikos ir atitolina nuo nesveiką smalsumą bei apgaulingus jausmus keliančių reginių.

2526  Vadinamoji papročių laisvė remiasi klaidingai suprasta žmogiškąja laisve; kad pastaroji didėtų, pirma turi būti ugdoma dorinio įstatymo. Iš auklėtojų reikia reikalauti, kad jie skiepytų jaunimui pagarbą tiesai, gerąsias širdies savybes ir dorinį bei dvasinį žmogaus orumą.

2527  „Geroji Kristaus naujiena nuolat atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą ir kultūrą, kovoja su klaidomis ir blogybėmis, kylančiomis iš visuomet tykančios suvedžioti nuodėmės, ir jas šalina; be paliovos valo ir taurina tautų papročius; bet kurios tautos ir bet kurio laikmečio sukauptą dvasinį grožį ir gėrį tarytum iš vidaus padaro vaisingą, sustiprina, atbaigia ir atnaujina Kristuje.“²⁶⁶

2528  „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mt 5, 28).

2529  Devintas įsakymas liepia saugotis geismų, arba kūno geismingumo.

2530  Kova su kūno geismais vyksta skaistinant širdį ir susivaldant.

2531  Širdies tyrumas leis mums regėti Dievą: jau dabar jis leidžia viską regėti taip, kaip regi Dievas.

2532  Širdžiai skaistinti reikia maldos, skaistumo, grynos intencijos ir žvilgsnio tyrumo.

2533  Širdies tyrumas reikalauja drovumo, tai yra kantrumo, kuklumo ir pagarbaus santūrumo. Drovumas apsaugo tai, kas žmogui intymu.