Ieškota: 2609, 2610, 2613, 2777, 2778, 2779, 2780, 2781, 2782, 2783, 2784, 2785 Rasta: 12
2784 1428Ta neužtarnauta įvaikystės dovana iš mūsų reikalauja nuolatinio atsivertimo ir naujo gyvenimo. Malda mūsų Tėvui turi išugdyti dvi pagrindines nuostatas:
Troškimą ir valią būti panašiems į Jį. Buvome sukurti pagal Jo paveikslą, ir per malonę tas panašumas buvo mums grąžintas, ir mes turime į tai atsiliepti:1997
Atsiminkime, kad, vadindami Dievą „mūsų Tėvu“, privalome elgtis kaip Dievo vaikai.31
Negalite savo Tėvo vadinti visokio gėrio Dievu, jei jūsų širdis negailestinga ir nežmoniška, nes tokiu atveju jūs neturite dangiškojo Tėvo gerumo žymės.32
Reikia be paliovos kontempliuoti Tėvo grožį ir juo išpuošti savo sielą.33
2785 2562Nuolankią ir pasitikinčią širdį, kuri leidžia mums pasidaryti „kaip vaikams“ (
[„Tėve mūsų“] yra žvilgsnis į patį Dievą, kaitri meilės ugnis. Siela joje ištirpsta ir paskęsta šventoje meilėje, ir kalbasi su Dievu kaip su tikru Tėvu labai intymiai ir švelniai, kaip gali tik mylintis vaikas.34
„Tėve mūsų“: tas vardas sužadina mūsų ir meilę, ir karštą maldą, [...] ir viltį gauti, ko prašysime [...]. Ko gi Jis iš tiesų galėtų neduoti savo prašantiems vaikams, jeigu iš anksto jiems leido būti savo paties vaikais?35
27841428 Bet Kristaus raginimas atsiversti girdimas ir tolesniame krikščionių gyvenime. Tas antrasis atsivertimas yra nesibaigiantis visos Bažnyčios uždavinys: „priimdama savo glėbin nusidėjėlius“, ji yra „šventa ir drauge nuolat apvalytina, todėl nuolat žengia atgailos ir atsinaujinimo keliu“. Šios pastangos atsiversti yra ne vien žmogaus darbas. Tai malone patrauktos ir palytėtos „sugrudusios dvasios“ atsakas į Dievo, kuris mus pirmasis pamilo, gailestingąją meilę.
27841997 Malonė yra dalyvavimas Dievo gyvenime; ji įvesdina mus į vidinį dieviškosios Trejybės gyvenimą: per Krikštą krikščionis dalyvauja Kristaus – Jo kūno Galvos – malonėje. Kaip „įvaikis“, susivienijęs su vienatiniu Dievo Sūnumi, jis jau gali Dievą vadinti „Tėvu“. Jame gyvena Dvasia, kuri jam įkvepia meilę ir ugdo Bažnyčią.
27852562 Iš kur kyla žmogaus malda? Kad ir kokie būtų maldos žodžiai ar gestai, visada meldžiasi visas žmogus. Bet Šventasis Raštas, nusakydamas vietą, iš kurios veržiasi malda, kartais mini sielą arba dvasią, o dažniausiai (daugiau negu tūkstantį kartų) – širdį. Meldžiasi širdis. Jei širdis toli nuo Dievo, malda lieka tuščia.
31Šv. Kiprijonas Kartaginietis, De dominica Oratione, 11: CCL 3A, 96 (PL 4, 543).
32Šv. Jonas Auksaburnis, De angusta porta et in Orationem dominicam, 3: PG 51, 44.
33Šv. Grigalius Nisietis, Homiliae in Orationem dominicam, 2, in: Gregorii Nysseni opera, ed. W. Jaeger, H. Langerbeck, v. 7/2, Leidenas, 1992, p. 30 (PG 44, 1148).
34Šv. Jonas Kasijonas, Conlatio 9, 18, 1: CSEL 13, 265–266 (PL 49, 788).
35Šv. Augustinas, De sermone Domini in monte, 2, 4, 16: CCL 35, 106 (PL 34, 1276).